Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ir kitų valstybės institucijų bei kariuomenės atstovai pirmadienį Vyriausybėje su gydymo įstaigomis ir medikų organizacijomis aptarė sveikatos sektoriaus atsparumo didinimą ir pasirengimą krizių bei karo padėties atvejams.

Ligonių kasos patikrino gydymo įstaigas, kurios gyventojams teikia ambulatorinės slaugos paslaugas namuose. Paaiškėjo, kad praeitais metais net 132 šalies gydymo įstaigose, teikusiose ambulatorinės slaugos paslaugas namuose, buvo nustatyta neatitikčių ir pažeidimų, tarp kurių būta ir tokių atvejų, kai šios paslaugos pacientams net nebuvo suteiktos. 

Pacientams pavėžėjimo paslauga 20-yje savivaldybių, dalyvaujančių pilotiniame projekte, užtikrinta visa apimtimi bent iki liepos, praneša Sveikatos apsaugos ministerija. Vykdant bandomąjį pavėžėjimo projektą, nuo kovo 1 d. savivaldybės turėjo finansuoti dalį kelionių. Atsiradus finansinių galimybių ir įvertinus gyventojų poreikius, pacientų pervežimai ir toliau bus tęsiami valstybės lėšomis iki pat bandomojo projekto pabaigos. Per septynis bandomojo projekto mėnesius pavėžėjimo paslaugomis gyventojai pasinaudojo beveik 10 tūkst. kartų, dažniausiai į gydymo įstaigas jie buvo vežami hemodializei.

Šių metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas – devynis kartus didesnis nei pirmasis, patvirtintas 1997 metais. Tačiau didžiulės lėšos tarsi susigeria į smėlį. Kaip atrodome žvelgiant į Europos kontekstą, ir kodėl neįmanoma patenkinti visų poreikių, „Savaitės“ žurnalistė Ivona Jaroslavcevienė kalbina Valstybinės ligonių kasos direktorių Gintarą Kacevičių. 

Netrukus įsigalios akinių lęšių kompensavimo pokyčiai. Nuo balandžio 1-osios visiems vaikams iki 7 metų akinių lęšiai bus kompensuojami Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis, praneša Valstybinė ligonių kasa. Tam papildomai skiriamas milijonas eurų. Iki šiol kompensuojamieji akinių lęšiai dėl regos sutrikimo buvo skiriami vaikams, kurių geriau reginčios akies geriausiai koreguotas regos aštrumas neviršijo 0,5 regos aštrumo vienetų. Dėl šios priežasties akinių lęšių kompensavimu galėdavo pasinaudoti tik maža dalis Lietuvos vaikų.

Siekdama toliau mažinti gydytojų administracinę naštą ir trumpinti paciento kelią, Sveikatos apsaugos ministerija atnaujino lėtinėmis ligomis sergančių pacientų ilgalaikio stebėjimo tvarką. Nuo šiol siuntimo ilgalaikiam stebėjimui nebereikės kreiptis į šeimos gydytoją –gydytojui specialistui nustačius ilgalaikio stebėjimo poreikį, pacientas iš karto bus registruojamas ilgalaikiam stebėjimui toje pačioje įstaigoje arba gaus siuntimą, jeigu ilgalaikiam stebėjimui pasirinks kitą gydymo įstaigą.

Siekdama geriau informuoti gyventojus, sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistus apie racionalų vaistų vartojimą, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) įsteigė Vaistų komitetą, kurio užduotis bus siekti racionalesnio vaistų skyrimo ir vartojimo, vykdyti stebėseną, rengti pranešimus apie racionalų vaistų skyrimą ir vartojimą bei teikti rekomendacijas gydymo įstaigoms ir vaistinėms.

Sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio vadovaujama delegacija kovo 18-29 d. su darbo vizitu lankysis Singapūre ir Japonijoje. Vizito metu suplanuoti susitikimai su vietos institucijų, agentūrų, asociacijų ir ligoninių atstovais, per kuriuos bus aptarti pandemijos ir užkrečiamųjų ligų valdymo, dirbtinio intelekto ir inovacijų diegimo medicinoje, senėjančios visuomenės iššūkių klausimai.

Pagalbinio apvaisinimo paslaugų apmokėjimas – didelė finansinė parama poroms, siekiančioms susilaukti kūdikio. Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) ligonių kasos šias paslaugas ir reikalingus vaistus kompensuoja jau septynerius metus. Per šį laikotarpį dėl pagalbinio apvaisinimo paslaugų į gydytojus kreipėsi daugiau nei 14 tūkst. Lietuvos gyventojų. Tam prireikė 17,5 mln. eurų PSDF lėšų.