 Išsėtine skleroze mūsų šalyje serga apie tris tūkstančius žmonių. Atrodytų, yra nemažai medikamentų, parašytos gydymo metodikos, kaip turi būti gydoma ši liga, tačiau ja sergantieji yra tikra rakštis medikams. Jie nuolat ieško būdų, kaip jaustis gerai, bando net ir nepatvirtintus gydymo metodus. Reta, nesuvokiama, baisi
Prieš porą dešimtmečių išsėtinė sklerozė (IS) bendroje ligų klasifikacijoje užėmė retų ligų kategoriją. Iš tų laikų išlikusios dvi nuostatos šios ligos atžvilgiu. Pirma, kad tai siaubingas susirgimas, kai tik nuleidi rankas ir stebi, kaip žmogus gęsta; antra – painiojimas su senatvine skleroze. Pirmoji nuostata susijusi su tuo, kad tik atsiradus magnetinio rezonanso tomografui pagerėjo šios ligos diagnostika, imti kurti nauji medikamentai, o iki to laiko sergantiesiems medikai mažai kuo galėjo padėti. Žmogus bėgant metams jausdavosi vis prasčiau, nes liga pažeidžia daugelį funkcijų. |
|
daugiau
|
| | | |
 Lėtinės neužkrečiamosios ligos, kaip vėžiniai susirgimai, diabetas, širdies ir kraujagyslių bei neurodegeneracinės ligos, yra viena opiausių šių dienų pasaulio sveikatos problemų. Pasaulio sveikatos organizacijos teigimu (2013 m.), kiekvienais metais nuo lėtinių neužkrečiamųjų ligų pasaulyje miršta apie 36 milijonus gyventojų. Nors mirties priežastys Lietuvoje ir kitose ES valstybėse narėse nedaug skiriasi (dvi dažniausios mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos bei piktybiniai navikai), tačiau Lietuvoje standartizuotas mirtingumo rodiklis nuo kraujotakos sistemos ligų yra vienas didžiausių tarp ES valstybių narių. |
|
daugiau
|
| | | |
 Su amžiumi keičiasi ne tik žmogaus požiūris į gyvenimą, bet ir jo akies parametrai. Jam vis sunkiau įskaityti smulkų šriftą ant maisto pakuočių, lankstinukų, vaizdas atrodo neryškus. Jaučiamas akių nuovargis ir blogas matymas daugeliui sukelia diskomfortą. Tuomet kaltiname blogą apšvietimą, gamintojus (kurie tyčia naudoja smulkų šriftą), nuolatinį darbą prie kompiuterio ir retas iš mūsų nori pripažinti tiesą. Regėjimo problemos yra natūralus mūsų kūno senėjimo procesas ir visi, sulaukę daugiau nei 40 metų, susiduria su problemomis skaitant. Apima toks jausmas, kad rankos, kuriose laikoma knyga ar meniu, darosi per trumpos. Visi šie požymiai rodo presbiopijos atsiradimą. |
|
daugiau
|
| | | |
 Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Lietuvoje patvirtintas įvežtinis Dengė karštligės atvejis. Tai ketvirtas šios karštligės atvejis mūsų šalyje nuo 1994 metų. Epidemiologinio tyrimo metu buvo nustatyta, kad susirgęs vilnietis galėjo užsikrėsti keliaudamas po Indiją. Diagnozė patvirtinta atlikus kraujo tyrimą. Dengė karštligė yra ūmi virusinė uodų (Aedes aegypti ir kt.) platinama liga, kurią sukelia Dengė virusas. Pagrindinis viruso rezervuaras - Dengė karštlige užsikrėtę žmonės. Kai kuriuose kraštuose viruso cirkuliacijoje dalyvauja ir beždžionės. Žmogus nuo žmogaus tiesiogiai šia liga neužsikrečia. |
|
daugiau
|
| | | |
 Viena bėda nevaikšto – byloja lietuvių liaudies patarlė. Deja, kartais panašiai nutinka ir su ligomis. Štai ne per seniausiai įrodyta sąsaja tarp dantų, dantenų ir burnos ertmės ligų sukėlėjų bei aterosklerozės. Kaip gali būti susiję iš pažiūros nieko bendra neturintys dalykai? Ir kodėl dantų priežiūra gali būti svarbi mūsų sveikai širdžiai bei kraujagyslėms? Klastingoji aterosklerozė
Aterosklerozė – lėtinė uždegiminė arterijų sienelių liga. Jos metu ant arterijų sienelių kaupiasi riebalai, kalcis, išsiskiria uždegimo mediatoriai. Arterijos standėja, kietėja, randėja ir susiaurėja, kinta arterijų sienelių laidumas, jos tampa labiau pažeidžiamos. |
|
daugiau
|
| | | |
 Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, Lietuvoje užregistruotas pirmasis legioneliozės atvejis šiais metais. Susirgęs asmuo per paskutiniąsias 10 dienų iki ligos požymių atsiradimo nebuvo išvykęs į užsienį, nesinaudojo Lietuvoje esančių vandens pramogų parkų, sporto klubų ir kitų apgyvendinimo paslaugas teikiančių objektų paslaugomis. 2012 metais Lietuvoje buvo užregistruoti 9 šios ligos atvejai. Susirgimai legionelioze mūsų šalyje nėra dažni, per paskutinius aštuonerius metus (2006-2013 m.) Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinėje sistemoje buvo užregistruoti 22 šios ligos atvejai.
|
|
daugiau
|
| | | |
 Higienos instituto Profesinės sveikatos centro specialistai šeimos medicinos paslaugas teikiantiems gydytojams parengė rekomendacijas, padėsiančias atkreipti dėmesį į galimą paciento darbo sąlygų ryšį su sveikatos būkle ir laiku atpažinti profesines ligas „Gydytojau, ar žinote, kokiomis sąlygomis dirba jūsų pacientas?“ Ligos ir sveikatos problemos neretai būna susiję su darbu. Netinkamos, kenksmingos darbo sąlygos, pavyzdžiui, nepalanki psichosocialinė aplinka, neergonomiškai įrengta darbo vieta, per didelis ar per mažas darbo krūvis, dažnai veikia kaip rizikos veiksniai. Jie, kartu su nepalankiais aplinkos ar individualiais veiksniais, tokiais kaip prasta mityba, menkas fizinis aktyvumas ar genetinis paveldimumas, gali mažinti organizmo atsparumą kitiems išorės aplinkos veiksniams. |
|
daugiau
|
| | | |
 Ėduonies pažeistų dantų gydymui skirti gręžimo aparatai netrukus taps istorija. Jau dabar odontologai dažnai taiko ne tokius nemalonius ir ne tokius skausmingus gydymo metodus. O ateityje turėtų atsirasti profilaktikos priemonės, papildysiančios dantų šepetėlių funkcijas ir sumenkinsiančios ėduonies susidarymo šansus iki minimalių. Kokios konkrečios gydymo priemonės jau stumia dantų gręžimo aparatus iš odontologų kabinetų? |
|
daugiau
|
| | | |
 Šiais metais sveikatos apsaugos ministras patvirtino vyriausiųjų šalies skirtingų medicinos sričių specialistų sąrašą. To nėra buvę apie dvidešimt metų. Pradedame ciklą rašinių – pokalbių su vyriausiaisiais šalies specialistais apie jų kuruojamos srities padėtį, problemas ir iššūkius tobulinant esamą situaciją. Jūsų dėmesiui pirmasis ciklo pokalbis su vyriausiuoju šalies reabilitologu, VUL Santariškių klinikų Reabilitacijos, fizinės ir sporto medicinos centro vadovu, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Reabilitacijos, fizinės ir sporto medicinos katedros vedėju prof. Alvydu Juocevičiumi. |
|
daugiau
|
| | | |
|
Užčiuopėte krūtyse sukietėjimą? Nepulkite į paniką – tai nebūtinai vėžys. Gali būti mastopatija. Žinoma, tai nereiškia, kad nereikia pasikonsultuoti su ginekologu ar mamologu. Mastopatija – dažna subrendusių moterų liga. Ja serga daugiau kaip 40 proc. trisdešimties metų sulaukusių moterų. Dabar ši krūtų liga diagnozuojama vis jaunesnėms. 
