Respublikinės Šiaulių ligoninės Skubiosios pagalbos- priėmimo skyriaus medikai pirmą kartą atliko konikotomijos procedūrą ir išgelbėjo žmogaus gyvybę. Retai šiais laikais diagnozuojamu epiglotitu susirgęs 39-erių metų šiaulietis į gydymo įstaigą atvyko kritinę minutę, kai jau nebebuvo galimybės taikyti kitų gydymo būdų. Jaunas skubios medicinos gydytojas Martynas Gedminas ne tik tiksliai nustatė diagnozę, bet ir per pjūvį kakle įvedė intubacinį vamzdelį, kuriuo pacientas galėjo kvėpuoti.

Europoje kasmet vėžiu suserga 2,6 mln. žmonių ir šis skaičius kasmet didėja, tad Europa išsikėlė grandiozinį tikslą – iki 2030 m. mokslo ir inovacijų dėka papildomai išsaugoti 3 mln. gyvybių, padėti žmonėms gyventi ilgiau ir geriau, - praneša Nacionalinis vėžio centras.

Kasmet Lietuvoje kraujo vėžiu suserga 1500 žmonių, iš jų apie 150 pacientų išgirsta mielominės ligos diagnozę. Apie šios piktybinės kraujo ligos priežastis, simptomus bei naujausią gydymą kalbamės su Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos gydytoja hematologe dr. Milda Rudžianskienė ir gydytoju hematologu, onkologu-chemoterapeutu Domu Vaitiekumi.

Sergamumas onkologinėmis ligomis Lietuvoje kasmet didėja 2 proc. Vis dėlto mirštamumo nuo šių ligų rodikliai krenta žemyn. Tai, pasak mokslininkų, yra modernėjančios medicinos rezultatas. Proveržiu onkologijoje tapę individualizuoti gydymo metodai medikams leidžia paskirti efektyvesnį gydymą ir lengviau kontroliuoti ligą, o pacientui suteikia geresnę gyvenimo kokybę.

Kokios apimties chirurginė operacija gydant krūties vėžį būtų optimali? Į šį klausimą bandys atsakyti Europos šalių, taip pat ir Nacionalinio vėžio instituto specialistai: pradedamas didelės apimties tarptautinis klinikinis tyrimas, kuriame dalyvauja Krūties vėžio kompetencijos centrai iš Šveicarijos, Vokietijos, Italijos ir Lietuvos. 

Respublikinės Šiaulių ligoninės Širdies ir kraujagyslių centro Konsultacijų skyriaus koridoriuje – vos keletas žmonių. Nors čia dirba ne tik konsultuojantys kardiologai, bet atliekami ir tyrimai. Birželio viduryje panaikinus karantiną, kuris buvo paskelbtas dėl COVID-19 ligos, kardiologai nesulaukia įprasto didelio srauto pacientų. Centro vadovė, kardiologė dr. Nora Kupstytė-Krištaponė negali pasakyti, kas žmones sulaiko nuo vizito pas kardiologus konsultantus, tačiau pastebi, kad, mažėjant konsultacijų skaičiui, akivaizdžiai daugėja sunkios būklės širdies ir kraujagyslių ligomis sergančiųjų Kardiologijos stacionare.

Rugsėjo 19 dieną, minint Pasaulinę aortos dieną, Kauno klinikų specialistai surengė akciją, kurios metu kiekvienas norintis galėjo pasitikrinti, ar neturi išsiplėtusios pilvo aortos. Renginio metu buvo atlikta net 70 tyrimų. Tyrimas neskausmingas, atliekamas echoskopu (neinvaziniu būdu) ir truko vos kelias minutes. Akcijos metu buvo siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į itin pavojingą ir klastingą ligą – pilvo aortos aneurizmą, bei paskatinti žmones pasitikrinti.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytojai, apžvelgdami pusės metų koronaviruso infekcijos Lietuvoje laikotarpį, teigia, jog pandemija medikus suvienijo ir bendros pastangos atrasti gydymo būdus jau talkina gydant pacientus.

Respublikinės Šiaulių ligoninės Neurologijos skyriaus slaugytojos nuo liepos 1-osios dienos pirmosios šalyje insulto ištiktų pacientų stebėjimui ir gydymui taiko karščiavimo, glikemijos, rijimo protokolą. Gydytoja neurologė Erika Galvanauskaitė dar pavasarį dalyvavo Australų medikų sudaryto protokolo mokymuose ir šio darbo išmokė visas 23 skyriuje dirbančias slaugytojas.