Pastarąjį dešimtmetį Lietuvos mirtingumo rodikliai gerokai lenkia šalies gimstamumo rodiklius. Kol beveik daugiau nei pusę šalies mirčių sukelia širdies ir kraujagyslių ligos, gydytojai kardiologai pasigenda Vyriausybės reakcijos – jų manymu, situacija nesikeis, kol Lietuvoje nėra vienos strategijos širdies ir kraujagyslių ligoms gydyti bei perspėti. Viena sudedamųjų dalių - kompensuojami inovatyvus vaistai, kurie jau kompensuojami kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje.

Kauno klinikų medikai sausio mėnesį užbaigė ypatingai – čia pradėtos taikyti naujos kartos nugaros smegenų stimuliatorių implantacijos, padedančios pacientams, kenčiantiems lėtinį nugaros ir galūnių skausmą. Pasak procedūrą atlikusio doc. dr. Andriaus Radžiūno, Kauno klinikų Neurochirurgijos klinikos Funkcinės neurochirurgijos sektoriaus vadovo, nugaros smegenų stimuliacija – terapija, padedanti pacientus išvaduoti nuo nuolatinių nugaros ar galūnių skausmų.

Tūkstančio žmonių gyvybes išgelbėjo ir rimtas jų sveikatos problemas išsprendė Klaipėdos universiteto ligoninėje (KUL) atliktos pirmosios robotinės operacijos. KUL medikai, robotinės chirurgijos pradininkai tiek Lietuvoje, tiek Baltijos šalyse, minėdami reikšmingą sukaktį – tūkstantį atliktų robotinių operacijų, sako, kad ši inovatyvi ir naujos kokybės chirurgija jiems tapo kasdienybe, o per daugiau nei penkerius metus sukaupta patirtis leido pasitelkti dirbtinį intelektą bei tapti vienu iš aktyviausių robotinės chirurgijos mokslinių centrų Europoje.

Storosios žarnos vėžys – viena iš dažniausių onkologinių ligų, kuri neaplenkia nei vyrų, nei moterų. Kasmet Lietuvoje diagnozuojama per 1500 naujų storosios žarnos vėžio atvejų. Kasmet nuo šios ligos miršta per 800 pacientų.  Respublikinės Šiaulių ligoninės (RŠL) Diagnostikos centro Endoskopijų skyriaus koordinatorius, gydytojas gastroenterologas Justas Birutis džiaugiasi kiekvienu atveju, kai laiku diagnozuojama liga, kai diagnostikai ar gydymui taikomas modernus metodas. Šį kartą, aptikus 5 cm polipą, pasinaudota papildomomis diagnostikos funkcijomis ir pirmą kartą dariniui šalinti naudotas modernus polipektomijos metodas.

Visuomenė vis dažniau renkasi regionų gydymo įstaigas – žmonės pastebi, kad mažesniuose šalies miestuose jie gali ne tik išvengti milžiniškų eilių, bet ir gauti aukšto lygio gydymą, įsitikinę medicinos specialistai. „Pastebime, jog pacientai ieško, kokiame rajone jie gali reikiamas sveikatos priežiūros paslaugas gauti greičiau. Ne išimtis ir Jonavos ligoninė – iš didžiųjų miestų čia sulaukiame vis daugiau ligonių, todėl išaugus poreikiui prieš kelis mėnesius atsidarėme ir naują dienos chirurgijos skyrių“, – padidėjusį ligoninės lankytojų srautą ir bendrą situaciją regionuose komentuoja Jonavos ligoninės vadovas Gediminas Ramanauskas.

„Robotinė sistema – šiuolaikiškiausia technologija chirurgijoje. Siekdami apsaugoti jautrią pacientų grupę, t. y. gyvuosius donorus, dovanojančius inkstą savo artimiesiems, jiems skiriame ypatingą dėmesį ir pritaikėme tai, ką turime geriausio,“ – sako Urologijos centro gydytojas urologas dr. Albertas Čekauskas.

Sarkomos – reti jungiamojo audinio piktybiniai navikai, sudarantys iki 2 proc. visų vėžio atvejų. Kasmet Lietuvoje ši diagnozė nustatoma apie 200 pacientų. „Retos ligos, tokios kaip sarkomos, dažnai kelia diagnostikos ir gydymo iššūkių – dėl savo retumo jos neįprastos medikams, sunkiau atpažįstamos, klinikinės patirties trūkumas gali lemti neteisingas diagnozes, gali būti sunkiau parinkti tinkamą gydymą“, – sako dr. Laura Kairevičė, vienintelio šalyje veikiančio specializuoto Kauno klinikų Sarkomų centro vadovė.

Pernai Nacionalinio transplantacijos biuro (NTB) prie Sveikatos apsaugos ministerijos budintiems koordinatoriams užregistravus 131 pranešimą apie potencialius donorus, 71 šeima, nepaisant netekties skausmo, sutiko savo mirusio artimojo organus dovanoti transplantacijai. Atlikus visus medicininius tyrimus 54 donorai tapo efektyviais, t. y. buvo paimtas nors vienas organas ir / ar audinys transplantacijai pacientams Lietuvoje. Iš viso praėjusiais metais buvo atlikta 450 audinių ir organų transplantacijų, suteikusių viltį pasveikti ir gyventi.

Inkstų akmenligė – tai liga, kuria sergant inkstuose formuojasi akmenys. Šie akmenys ilgus metus gali nesukelti jokių simptomų – dažniausiai apie juos sužinoma tik ištikus ūmiam stipraus skausmo priepuoliui. Pasak klinikos „Nefrida“ gydytojo urologo Mindaugo Raščiaus, akmenlige serga nuo 1 iki 20 proc. kiekvienos šalies populiacijos, tačiau išsivysčiusiose šalyse sergamumas šia liga didesnis. Vyrams akmenys susiformuoja dukart dažniau nei moterims. Dažniausiai ši liga diagnozuojama 30–60 metų amžiaus asmenims.