Euromelanomos akcija Lietuvoje organizuojama jau ne pirmą kartą. Šiemet Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Dermatovenerologijos centras kartu su Lietuvos dermatovenerologų draugija ir partneriais akciją organizuoja 2024 m. gegužės mėn. 31 d. Kasmet siekiama kuo plačiau skleisti informaciją apie odos vėžio prevenciją. Šių metų Euromelanomos šūkis – „Gyvenkite ir mokykitės – išmokite atpažinti įtartinus, besikeičiančius odos darinius, ypač jei sirgote odos vėžiu“. |
daugiau
|
|
|
|
|
Nors kepenys yra savaime atsinaujinantis organas, būtent kepenų ligos kasmet nusineša apie 2 milijonus gyvybių pasaulyje. Alkoholis, riebus maistas, neracionalus vaistų vartojimas, įvairūs sveikatos sutrikimai neretai priverčia sveikas kepenis dirbti sunkiau filtruojant kraują ir toksinus, todėl kepenų pažeidimai sunkėja, o organizmas pamažu nuodijamas. Kaip išsivysto kepenų ligos ir kaip jas pastebėti kuo anksčiau, kol yra galimybė pasveikti? |
daugiau
|
| | | |
Kraujotakos sistemos ligos jau daug metų išlieka dažniausia mirties priežastimi Lietuvoje – jos vidutiniškai lemia kas antrą netektį. Tarp puokštės šios sistemos ligų neretai atsiduria ir širdies nepakankamumas. Ši diagnozė gresia 1 iš 5 keturiasdešimtmečių. Tiesa, kaip ir daugelio kitų ligų, pacientų amžius vis jaunėja. |
daugiau
|
| | | |
Higienos instituto duomenimis, 2022 metais Lietuvoje nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau kaip pusė (52,2 proc.) visų mirusiųjų. Daugiausia žmonių mirė dėl išeminių širdies ligų. „Dažniausiai širdies nepakankamumas išsivysto dėl persirgto miokardo infarkto, negydomų vožtuvų ligų arba dėl ilgą laiką negydomo pakilusio kraujo spaudimo“, – pranešime žiniasklaidai vardija gydytojas kardiologas Rokas Šerpytis. Jis skatina kreiptis į šeimos gydytoją ir dėl neritmiškos širdies veiklos, staiga atsirandančių plakimų. |
daugiau
|
| | | |
Džiuginanti šiluma ragina atitrūkti nuo miesto šurmulio ir įvairias pramogas bei poilsį perkelti į gamtą. Nors laisvalaikis atviroje gamtoje gali būti išties malonus ir atpalaiduojantis, tam, kad būtume saugūs ir ramūs, būtina laikytis tam tikrų taisyklių. Kur besiilsėtume, kartu su savimi reikia turėti įvairiems negalavimams skirtą vaistinėlę. Kas joje turėtų būti? |
daugiau
|
| | | |
Krūtinės ląstoje yra ne tik širdis, bet ir plaučiai, raumenys ir kaulai, tad krūtinės skausmas vaikams dažnai yra susijęs su šių sistemų patologija. Vaikų krūtinės skausmas tik retais atvejais susijęs su širdies problemomis. Doc. Rima Šileikienė, Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos gydytoja vaikų kardiologė, pastebi, kad širdies problemos gali būti tik apie 4-6 proc. visų skausmų krūtinėje priežastimi. Be to, skausmai krūtinėje dažnai atsiranda jautriems vaikams, kurie išgyvena stresą, jaučia nerimą ar patiria panikos atakas. |
daugiau
|
| | | |
Pastebima, kad daugėja pacientų, kuriems diagnozuojama bazalinių ląstelių karcinoma. Šis augimas siejamas su geresniu visuomenės sveikatos raštingumu: žmonės vis daugiau žino apie odos ligas, SPF kremų naudą, vizitų pas gydytojus dėl pakitusių apgamų, atsiradusių odos darinių svarbą. |
daugiau
|
| | | |
Šiltuoju metų laikotarpiu vis daugiau laiko praleidžiame dirbdami ar poilsiaudami gamtoje, todėl dažniau iškyla grėsmė įsipjauti, įsidurti ir susirgti itin pavojinga liga – stablige. NVSC specialistai atkreipia dėmesį, kad net lengvas susižeidimas nešvariu, žemėmis užterštu, aštriu įrankiu ar daiktu, gali tapti šios sunkios užkrečiamosios ligos priežastimis, nes būtent per pažeistą odą dažniausiai į žmogaus organizmą ir patenka šią sunkią infekciją sukeliančios bakterijos. |
daugiau
|
| | | |
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad praėjusią savaitę (20-ąją metų savaitę) baigėsi 2023–2024 m. gripo sezonas, kuris prasidėjo praėjusių metų spalį (40-ąją metų savaitę). Nuo šiol nebebus kiekvieną savaitę pranešama apie per savaitę susirgusių ir ligoninėse gydomų asmenų skaičių, tačiau sergamumas ir toliau bus analizuojamas bei informacija teikiama pagal poreikį. |
daugiau
|
| | | |
Kiekviename vaiko amžiaus tarpsnyje miegas vis keičiasi – kūdikiai gali miegoti 12-16 valandų per parą, o paauglystėje natūralus noras miegoti pasislenka ir paaugliai eina miegoti vėliau nei įprastai, jiems pakanka 8-10 valandų miego. |
daugiau
|
| | | |
|
|
|
|
|