Žiemos virusais vadinamos rotavirusinė ir norovirusinė infekcijos tapo gana dažnu šių dienų palydovu. Nors įtemptas gyvenimo ritmas, darbų ir įvairių planų lavina dažną skatina ieškoti lengviausių ir greičiausių būdų suvaldyti šių virusų sukeliamus simptomus, specialistai ragina neskubėti – netinkama organizmo priežiūra gali atsiliepti skaudžiai. |
daugiau
|
|
|
|
|
Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL) plečia pagalbą širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems žmonėms. Nuo vasario filialo Jūrininkų ligoninės kardiologai pradės pacientus tikrinti pagal Širdies ir kraujagyslių ligų prevencinę programą. Tai užtikrins maksimalią kardiologinę pagalbą: nuo prevencijos – iki operacinio stalo. |
daugiau
|
| | | |
Naujausi Europos šalių sergamumo kvėpavimo takų infekcijomis duomenys rodo, kad tiek COVID-19, tiek kiti kvėpavimo takų virusai niekur nedingo, o dalis Europos Sąjungos (ES) valstybių sveikatos sistemų šiuo metu susiduria su itin padidėjusiu krūviu. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regioninio biuro direktoriaus dr. Hanso H. P. Kliugės teigimu, padidėjusį sveikatos priežiūros įstaigų krūvį sukelia išaugę susirgimai gripo virusu. Staiga pakilus sergamumo gripu rodikliams, net 38 iš 52 Europos regiono šalys paskelbė sezoninio gripo sukeltas lokalias epidemijas. |
daugiau
|
| | | |
Augintiniai paprastai į namus atneša džiaugsmo, tačiau net ir geriausiai pažįstami šunys ar katės gali sužeisti žmogų dantimis ar nagais. Tokie atvejai dažniausiai nutinka dėl neatsargaus elgesio su gyvūnais – jei jie suirzę ar išsigandę, tai gali išprovokuoti netinkamą elgesį. Tai, kad gyvūnas yra savas, o ne laukinis ar svetimas, veikia kaip raminanti piliulė, tačiau sveikatos priežiūros specialistai sako, kad žaizda žaizdai nelygi ir ne visada jos būna ,,nekaltos“, bei pataria, kaip dezinfekuoti gyvūnų įkandimus ar įdrėskimus, kiek laiko save stebėti ir kokių priemonių imtis. |
daugiau
|
| | | |
„Kaip reikės gyventi toliau?“ – tokį nerimo kupiną klausimą neretai išgirsta Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Konsultacijų skyriuje dirbanti gydytoja dietologė Daiva Pipiraitė-Lazarevičienė. Tulžies pūslės akmenlige susirgę ir tulžies pūslės po operacijos netekę pacientai kreipiasi norėdami suprasti, kaip pasikeis jų mitybos rutina, kokių maisto produktų turėtų vengti. |
daugiau
|
| | | |
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, Lietuvoje šaltuoju metų laiku kasmet užregistruojama įvežtinių maliarijos, dengės karštligės atvejų. Tai gali būti siejama su tuo, kad žiemą ieškodami šilumos žmonės keliauja į šiltąsias šalis, kuriose šios ligos yra paplitusios (pavyzdžiui, Afrikos). Šiemet Lietuvoje jau nustatyti 2 maliarijos atvejai, dengės karštligės atvejų nebuvo užfiksuota. NVSC specialistai ragina atsakingai ruoštis kelionėms į egzotines šalis ir pasidomėti, kaip saugotis šių uodų platinamų ligų. |
daugiau
|
| | | |
Lietuvoje vis dar neprieinamas efektyvus, šiuolaikiškas medikamentinis gydymas metastazavusiu agresyvių formų krūties vėžiu sergančioms moterims. Kasmet krūties vėžiu mūsų šalyje suserga apie 1600 moterų, o apie ketvirtadaliui jų nustatoma jau išplitusi liga. Moterų, sergančių šia liga, išgyvenamumas Lietuvoje vienas prasčiausių Europoje. Su tokia žinia pas sveikatos apsaugos ministrą lankėsi onkologiniams pacientams atstovaujančių organizacijų atstovai, gydytojai onkologai chemoterapeutai, pacientai ir jų artimieji. |
daugiau
|
| | | |
Dantų ir dantenų sveikata nėra tik estetinis klausimas. Jų būklė turi įtakos bendrai sveikatai: sugedę dantys gali atsiliepti kraujagyslių sistemos ir širdies ligoms. Pasak specialistų, norint turėti sveikus dantis, išvengti ėduonies ir dantenų uždegimo, svarbu ne tik periodiškai lankytis pas odontologą, bet ir laikytis pagrindinių burnos higienos įpročių, į kuriuos turėtų būti įtrauktas ne tik dantų, bet tarpdančių šepetėlis, liežuvio valiklis bei dantų siūlas. |
daugiau
|
| | | |
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis (NVSC), Lietuvoje sausio 8–14 d. (2-ąją šių metų savaitę) sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis padidėjo, palyginus su ankstesne savaite, ir siekė 1200,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų (1-ąją metų savaitę buvo 1063,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Sergančiųjų gripu ir ŪVKTI skaičius padidėjo, o COVID-19 liga – sumažėjo. |
daugiau
|
| | | |
Kojų nuovargis, maudimas ar tinimas – venų varikozės liga sergantiems asmenims puikiai pažįstami ir gyvenimo kokybę kartinantys pojūčiai. Šiai ligai gydyti Lietuvoje jau daugelį metų taikomos modernios lazerinės flebektomijos operacijos. Šios procedūros yra daug pranašesnės už įprastus chirurginius metodus ir todėl laikomos auksiniu gydymo standartu. |
daugiau
|
| | | |
|
|
|
|
|