|
 Šiemet Lietuvoje užregistruota 17 susirgimų tymais. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, dauguma susirgimų tymais - 15 atvejų - registruota Visagine ir Ignalinos rajone, du susirgimų atvejai - įvežtiniai iš Juodkalnijos ir Lenkijos. Visi susirgusieji – suaugę asmenys.
|
|
daugiau
|
|
|
|
|
 Artėjant šventėms, Higienos institutas primena, kad neatsargiai naudojami fejerverkai gali būti traumos priežastis. Higienos instituto pateiktais duomenimis, vidutiniškai 64 proc. fejerverkų sukeltų traumų įvyksta metų žiemos švenčių laikotarpiu (nuo gruodžio 1 d. iki sauso 15 d.). 54 proc. šių traumų patiriama per dvi dienas: gruodžio 31 d. ir sausio 1 d. |
|
daugiau
|
| | | |
|
 Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) Lietuvoje ir vėl padidėjo. 49-ąją šių metų savaitę (gruodžio 3–9 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 81,8 atv./10 tūkst. gyventojų. Pernai (2017 m.) tuo pačiu metu sergančiųjų buvo mažiau – 81,2 atv./10 tūkst. gyventojų.
|
|
daugiau
|
| | | |
 Kraujo donorystė – vienas kilniausių darbų, kuriuo užsiimti gali paprastas žmogus. Ne veltui ir pati žodžio reikšmė, išvertus iš lotynų kalbos, reiškia dovaną. Deja, tapti neatlygintinais kraujo donorais dažną vis dar stabdo visuomenėje gajūs mitai. Tai kas, vis dėl to, yra tiesa, o kas – tik mitas, kylantis iš nežinojimo? |
|
daugiau
|
| | | |
 VšĮ Inkocentras sulaukia vis daugiau pacientų ir slaugytojų nusiskundimų. „Žmonės skundžiasi tuo, kad pasikeitus šlapimo nelaikymą sugeriančių priemonių kompensavimo tvarkai, jiems kartais būna sunku gauti valstybės paramą. O slaugytojos stebisi šeimos gydytojų nenoru diagnozuoti pacientams šlapimo nelaikymą“, - sako Inkocentro vadovė Jurga Misevičienė. |
|
daugiau
|
| | | |
 Dažnai skubėdami, be sustojimo sukdamiesi darbų ir rūpesčių verpete, nekreipiame dėmesio į organizmo siunčiamus signalus, jog laikas sustoti ir pasirūpinti savo sveikata. Vaistininko rekomenduoti vaistai – tai viskas, kuo pagelbėjame sau pajutus vienokį ar kitokį negalavimą. Pažįstama situacija? Tik nuvykę pas gydytoją, kuris atliks reikiamus tyrimus, sužinosite tikrąją savo negalavimo priežastį ir kokie vaistai jums reikalingi. Bene dažniausiai pacientui atliekami kraujo tyrimai gali atskleisti be galo daug informacijos apie jo sveikatą. |
|
daugiau
|
| | | |
 Ilgai džiuginusį aksominį rudenį užmarštin stumia lauke jau šąlantys pirštai. Pirmuosius žiemos ženklus kai kurie gyventojai pajunta ypač aiškiai, kartais – net skausmingai. Jiems pasireiškia alergija šalčiui, arba šalčio dilgėlinė, kuria kasmet serga vis daugiau žmonių. Intensyvus odos paraudimas, niežėjimas, patinimas, atsirandantis odai kontaktuojant su šaltu oru, vandeniu ar šaltais daiktais – simptomai, leidžiantys įtarti esant alergiją šalčiui. |
|
daugiau
|
| | | |
 Dažnai veidas yra ne tik grožio, bet ir sveikatos ženklas, todėl natūralu, kad imama nerimauti, kai su amžiumi pradeda matytis pokyčių. Kai kurie su jais kovoja pasiryždami plastinei operacijai, tačiau dalis dar nesubrendę didžiajai chirurgijai ir ieško kitų efektyvių būdų. Vienas jų – veido pakėlimas chirurginiais siūlais. Apie tai, ar įmanoma išgauti norimą efektą be skalpelio, į ką svarbu atsižvelgti, plačiau komentuoja Ernest Zacharvskij, SV plastinės chirurgijos centro plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas. |
|
daugiau
|
| | | |
 Temperatūrai kritus žemiau nulio, vis daugiau žmonių kreipiasi į gydymo įstaigas ar skuba į vaistines skųsdamiesi bendraisiais peršalimo simptomais. Dažniausiai peršalus pažeidžiami kvėpavimo takai, tad apie kimbančią ligą greitai praneša gerklės skausmas, kosulys ar sloga. Specialistai pataria: suskubus gydyti pirmuosius simptomus, ligos eiga ir sveikimo procesas gali tapti kur kas lengvesnis. |
|
daugiau
|
| | | |
|
 Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) šalyje ir toliau didėja. 48-ąją šių metų savaitę (lapkričio 26 d. – gruodžio 2 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 80,7 atv./10 tūkst. gyventojų. Pernai (2017 m.) tuo pačiu metu sergančiųjų buvo mažiau – 70,7 atv./10 tūkst. gyventojų.
|
|
daugiau
|
| | | |
|
|
|
|
| |
