Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro lapkričio 6 d. duomenimis, Panevėžio ir Šiaulių vaikų darželiuose salmonelioze serga vienuolika vaikų. Panevėžio miesto lopšelyje-darželyje serga 6 vaikai. Iš jų – keturi gydomi ligoninėje. Nustatyta, kad visi ligoniai susirgo spalio 27-31 dienomis. Pirminiais duomenimis, keturiems ligoniams išskirti S. enteritidis sukėlėjai. |
daugiau
|
|
|
|
|
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skiepus yra pripažinusi vienu didžiausių žmonijos išradimų, padedančių išvengti pražūtingų ligų. Visgi, pasak gydytojo psichoterapeuto Eugenijaus Laurinaičio, dideli prieštaringos informacijos kiekiai lemia situaciją, kai suabejoję skiepų būtinybe žmonės pasiduoda pasėtai baimei ir pasirenka ignoruoti racionalumą. |
daugiau
|
| | | |
Spalį Lietuvoje vykusio Nacionalinio sveikatos egzamino rezultatai parodė, kad nors susirgti gimdos kaklelio vėžiu gali tik moterys, pastebimai daugiau apie šią ligą išmano vyrai. Viena vertus, pasak egzamino organizatorių, tokie rezultatai džiugina, nes vyrai taip pat yra pagrindiniu šio onkologinio susirgimo rizikos veiksniu laikomo Žmogaus papilomos viruso (ŽPV) nešiotojai. Kita vertus, žinių stoka moterų gretose yra esminė priežastis, kodėl iš tiesų nesunkiai išvengiamas gimdos kaklelio vėžys kas antrą dieną vienai moteriai Lietuvoje tampa mirties priežastimi. |
daugiau
|
| | | |
Pastaraisiais dešimtmečiais daugelyje Europos šalių, tarp jų ir Lietuvoje atliktų gyventojų mitybos tyrimų duomenys rodo blogėjančią gyventojų mitybą. Gyventojų mityba nėra palanki sveikatai ir dažnai neatitinka sveikos mitybos rekomendacijų: nepakankamai vartojama daržovių ir vaisių, grūdinių produktų, ypač viso grūdo produktų, žuvies ir žuvies produktų, t. y. vartojama per mažai sveikatai palankių maisto produktų. |
daugiau
|
| | | |
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) sumažėjo. 44-ąją šių metų savaitę (spalio 29 d. – lapkričio 4 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 49,9 atv./10 tūkst. gyventojų. Pernai tuo pačiu metu sergančiųjų skaičius buvo panašus – 50,4 atv./10 tūkst. gyventojų. |
daugiau
|
| | | |
Neaktyvus gyvenimo būdas – rimta problema visame pasaulyje: kas ketvirtas žmogus planetoje gyvena neaktyviai, o tarp paauglių šis rodiklis pasiekė net 80 proc.! Neaktyvus gyvenimo būdas padidina galimybę susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, antro tipo diabetu, tiesiosios žarnos ir krūties vėžiu net 15–20 proc., o vyresnio amžiaus žmonėms sukelia kaulų trapumą. „4F“ sporto prekių ženklo tyrimas parodė, kad daugiau nei pusė (56 %) šalies gyventojų net nesupranta „reguliarios fizinės veiklos“ sąvokos ir nežino, kiek laiko reikia skirti tokiai veiklai. |
daugiau
|
| | | |
Netikėtas intensyvus raumenų spazmas, kitaip žinomas kaip mėšlungis, pažįstamas daugeliui. Dažniausiai mėšlungio atsiradimo priežastis yra vitaminų trūkumas. Ypač dažnai mėšlungį sukelia magnio stygius, nes šis vitaminas užtikrina tinkamą raumenų veiklą. Vis dėlto kelis kartus per savaitę reguliariai pasireiškiantys spazmai gali signalizuoti ir apie kur kas rimtesnius sutrikimus, pavyzdžiui, venų varikozę. |
daugiau
|
| | | |
Mokytoja Regina Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) dieną stabteli prie daugelio kauburėlių, kuriuose ilsisi artimiausi žmonės – du vyrai, sūnus. Antkapis su širdimi delne žymi sūnaus kapą. „Taip atrodo, kad sūnų delne laiko jo tėtis. Abu palaidojau šiame kape. Tik sūnus išėjo pirmas. Kasmet kapas skendi žvakių liepsnose. Matyt, bendraklasiai ir draugai jų tiek uždega, kad net suskaičiuoti sunku. Gal koks šimtas dega kasmet“, – pasakoja Regina. |
daugiau
|
| | | |
Atvėsus orams, siaučiant vėjams ir lyjant lietui daugėja viršutinių kvėpavimo takų ligų, savo eilės dar laukia ir gripo epidemija. Deja, bandydami pasveikti žmonės dažnai gydosi patys ir daro daugybę klaidų. „Vėtrungės“ klinikos šeimos gydytoja Ernesta Statkuvienė atskleidžia, kokias didžiausias klaidas daro peršalimo simptomus besigydantieji namuose. |
daugiau
|
| | | |
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) šalyje nežymiai padidėjo. 43-ąją šių metų savaitę (spalio 22–28 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 68,1 atv./10 tūkst. gyventojų. Pernai (2017 m.) tuo pačiu metu sergančiųjų buvo daugiau – 67,1 atv./10 tūkst. gyventojų. |
daugiau
|
| | | |
|
|
|
|
|