 Šventos Velykos – spalvingiausia, ryškiausia ir margiausia metų šventė, kurios neatsiejamas simbolis – margutis. Specialistų teigimu, saugiausia kiaušinius marginti natūraliais maistiniais dažais, kurie jeigu ir patenka per pažeistą lukštą, nekelia pavojaus sveikatai. Dažai, skirti kiaušiniams, ženklinami raide E su numeriais nuo E 100 iki E 180. Perkant reikėtų perskaityti informaciją apie jų sudėtį ir naudojimo instrukciją. Rekomenduojama prieš dažant kiaušinius palaikyti kambario temperatūroje ir nedėti į verdantį, o panašios temperatūros vandenį. Vis dar pasitaiko atvejų, kai siekiant sodresnės margučių spalvos, kiaušiniai dažomi anilininiais, medvilnei skirtais dažais. Taip nudažyti margučiai gali būti tik velykinio stalo puošmena, maistui jų nereikėtų vartoti. |
|
daugiau
|
|
|
|
|
|
 Po ilgojo Šv. Velykų savaitgalio minima Pasaulinė sveikatos diena kviečia susimąstyti apie vartojamo maisto kokybę, jo apsaugą nuo užterštumo bei cheminių medžiagų. Tai puiki proga atkreipti valstybinių institucijų, gamintojų bei prekybininkų, ūkininkų, sveikatos priežiūros specialistų ir visuomenės dėmesį į maisto saugos ir tinkamos mitybos svarbą.
Saugus maistas – sveikatos garantas
Maistas yra esminė pasaulio kultūros ir civilizacijos dalis, turinti didžiulę reikšmę tiek ekonomikai, tiek visuomenės sveikatos apsaugai. Maisto sauga – tai tam tikrų sąlygų sudarymas maitinimo įstaigose, siekiant užtikrinti maisto kokybę ir apsaugoti nuo užteršimo ir apnuodijimo. |
|
daugiau
|
| | | |
|
 Panevėžio visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kad artėjant šv. Velykoms ir ruošiant šventinį stalą pasirūpintume tinkamu maisto tvarkymu, padedančiu apsisaugoti nuo maistu plintančių infekcijų. Salmoneliozė yra viena dažniausių žmonių zoonozių (užkrečiamosios ligos, plintančios nuo gyvūnų žmogui) visame pasaulyje. Salmonella rūšies bakterijų sukelta infekcija paprastai prasideda bakterijoms patekus su maistu. Vištų kiaušiniai ir vištiena yra dažniausi salmoneliozės rizikos veiksniai, tačiau tiesioginis kontaktas su gyvūnais arba sergančiu žmogumi taip pat gali būti užsikrėtimo priežastis.
|
|
daugiau
|
| | | |
|
 Lietuvoje kasmet vidutiniškai užregistruojama apie 20 tūkst. susirgimų per maistą ir vandenį plintančiomis infekcinėmis ligomis atvejų. Apie 70 proc. šių ligų kyla namų aplinkoje nuo namuose paruošto maisto ar dėl netinkamos asmens higienos. Linkėdami gražių Šv. Velykų Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai pataria, kad maistas būtų ne tik skanus, bet ir saugus laikytis penkių taisyklių...
|
|
daugiau
|
| | | |
|
 Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, š.m. kovo mėnesį užregistruoti 3 tymų atvejai. Vienas įvežtinis kiti du - epidemiologiškai susiję. Visi susirgę asmenys virš 30 metų, neskiepyti arba skiepyti tik vieną vakcinos dozę. Šiais metais Vokietijoje nuo sausio iki kovo mėnesio užregistruota daugiau nei 600 tymų atvejų. Berlyne šiais metais nuo šios ligos mirė 18 mėnesių neskiepytas berniukas. Keletas Europos šalių informavo apie protrūkius, kur sergančiųjų skaičius viršija 1000 atvejų.
|
|
daugiau
|
| | | |
 Pasiturinčios visuomenės žmonės gyventi nori ne tik ilgai, bet ir kokybiškai. Europos Komisijos ir valstybių narių inicijuoto EHLEIS (angl. Joint Action European Health and Life Expectancy Information System) projekto metu buvo stebimos pagrindinės sveikos gyvenimo trukmės tendencijos Lietuvoje. Per 2004–2012 m. 65 m. amžiaus Lietuvos vyrų vidutinė gyvenimo trukmė pailgėjo 0,6, o moterų – 1,1 metais. 2012 m. abiejų lyčių vidutinė gyvenimo trukmė buvo trumpesnė už 25 ES šalių vidurkį, – kai vyrų vidutinė gyvenimo trukmė buvo trumpesnė 3,9 m., o moterų – 2,2 metais (ES 25 šalių moterų vidutinės gyvenimo trukmės vidurkis – 21,4 m., o vyrų – 18 m.). |
|
daugiau
|
| | | |
|
 Parengtos naujos metodinės rekomendacijos „Laimo ligos metodinės rekomendacijos“ ir „Vakarų Nilo karštligė“. Metodinėse rekomendacijose pateikta glausta informacija apie ligų plitimą ir geografinį išplitimą, jų platintojus, klinikinius požymius, klimato kaitos poveikį ligų plitimui, pagrindinius profilaktikos principus, platintojų stebėseną . Vadovaujantis rekomendacijomis sveikatos priežiūros specialistams bus lengviau konsultuoti gyventojus, tinkamai organizuoti profilaktikos priemones. Vakarų Nilo virusas (VNV) yra zoonozinis arbovirusas, t. y. virusas, kurį kraujasiurbiai nariuotakojai gali perduoti gyvūnams ir žmonėms.
|
|
daugiau
|
| | | |
 Ar jums žinoma baisi statistika? Pasirodo, maždaug kas antras Lietuvos gyventojas miršta nuo kraujotakos sistemos ligų, o dauguma jų, palieka šį pasaulį gerokai per anksti. Deja, sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis (ŠKL) mūsų šalyje nemažėja. Tačiau yra ir paguodžiančių faktų: pietų Europos šalyse šiomis ligomis serga kur kas mažiau žmonių, o Šiaurės šalyse (geriausias pavyzdys – Suomija) širdies ligų epidemiją pavyko įveikti. Pasirodo, tai – įmanoma! Ko reiktų griebtis tam, kad mūsų šalies gyventojai neišeitų iš gyvenimo gerokai per anksti? |
|
daugiau
|
| | | |
 Manantys, kad tokios ligos kaip tymai ar difterija lietuviams seniai nebegresia, gali skaudžiai apsirikti. Pasak vaistininkų, kadais pamirštos infekcijos net ir išsivysčiusiose šalyse vėl praneša apie save, o sumažėję skiepijimo mastai gali lemti, kad senosios užkrečiamosios ligos taps dažnesnės ir pareikalaus daugiau aukų. „Mus pasiekia signalai, kad ligos, kurios, atrodytų, mums neaktualios jau daug dešimtmečių, vėl gali tapti realia grėsme. Pavyzdžiui, Pasaulinė sveikatos organizacija neseniai skelbė apie sergamumo tymais židinius net tokiose valstybėse kaip JAV. Tymų atvejų fiksuota ir Lietuvoje, kaip, beje, ir difterijos, tuberkuliozės, kokliušo, maliarijos. |
|
daugiau
|
| | | |
|
 2015 m. 13 sav. (kovo 23 - 29 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis 69,9 atv./10 tūkst. gyventojų. Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šių metų 13 savaitę registruotas Telšių administracinėje teritorijoje, o didžiausias – Vilniaus administracinėje teritorijoje. Palyginus pastarosios savaitės sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklį su 12 savaitės duomenimis mažesnis sergamumas gripu ir ŪVKTI registruotas Alytaus, Kauno, Tauragės, Telšių administracinėse teritorijose, likusiose – nežymiai padidėjo. Nuo 2014 m. 40 sav. pradėti rinkti duomenys apie dėl gripo hospitalizuotus asmenis 2014-2015 m. gripo sezonu.
|
|
daugiau
|
| | | |
|
|
|
|
| |
