 Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) primena, kad vaikelio susilaukę tėvai turi jo sveikata pradėti rūpintis vos tik jam gimus – pirmiausia pasirūpinti, kad jis būtų paskiepytas nuo įvairių ligų ir būtų atlikti reikalingi tyrimai. Vaikus iki 18 metų valstybė draudžia privalomuoju sveikatos draudimu (PSD), todėl už naujagimiui suteiktas paslaugas gydymo įstaigoje mokėti nereikia – už tai sumoka ligonių kasos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Tokių klausimų neretai kyla naujagimio sulaukusioms šeimoms, kurios kreipiasi į ligonių kasų gyventojų aptarnavimo skyrius. Svarbu žinoti, kad ką tik gimęs mažylis ligoninėje privalomai yra paskiepijamas nuo tuberkuliozės ir hepatito B. |
|
daugiau
|
| | | |
|
 Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, šiais metais pirmosios aktyvios erkės paskutinį vasario dešimtadienį jau aptiktos skirtingose Lietuvos vietose. Jau žinomas atvejis, kai erkė įsisiurbė žmogui Klaipėdos apskrityje.
Erkėms labiausiai tinkama aplinka – lapuočių ir mišrūs miškai, kuriuose yra pakankamai drėgmės ir gera miško paklotė. Alkana erkė paprastai tyko ant augalų (nepakildama nuo žemės aukščiau 1-1,5 metro) laukdama tinkamos aukos. Aktyvioje pozoje erkė iškelia į viršų pirmą porą kojų, kurių letenėlėse yra jutimo receptoriai, reaguojantys į šilumą. Lietuvoje erkių platinamomis ligomis kasmet serga apie 3 tūkstančius žmonių. 2014 m. mūsų šalyje užregistruota 353 susirgimai erkiniu encefalitu ir 2257 – Laimo liga.
|
|
daugiau
|
| | | |
 Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) naujose cukraus vartojimo gairėse rekomenduoja per dieną suvartojamų laisvųjų cukrų kiekį sumažinti iki mažiau nei 10 proc. nuo bendrojo per dieną suvartojamo energijos kiekio. Sumažinus dar 5 proc. arba maždaug 25 gramų (6 arbatinių šaukštelių), būtų gauta papildoma nauda sveikatai. Laisvieji cukrūs – tai monosacharidai (gliukozė, fruktozė) ir disacharidai (cukrozė ar sacharozė – valgomasis cukrus), kuriuos į maistą ir gėrimus deda gamintojai, virėjai ar vartotojai, taip pat natūraliai meduje, sirupuose, vaisių sultyse ir vaisių sulčių koncentratuose esantys cukrūs. Laisvieji cukrūs skiriasi nuo natūraliai vaisiuose ir daržovėse esančio cukraus. Kadangi įrodymų dėl natūraliai esančio cukraus pašalinio poveikio sveikatai nenustatyta, minėtos gairės šiai cukraus rūšiai netaikomos. |
|
daugiau
|
| | | |
 Besilaukdami vaikelio, rodos, perskaitėte visą reikiamą informaciją apie kūdikio priežiūrą, maitinimą, ligas ir ypatingus atvejus. Tačiau jam gimus vis tiek iškyla begalė klausimų: kaip slaugyti peršalusį kūdikį? Ką valgyti ir ko nevalgyti žindančiai mamytei, kad vaikučiui nepūstų pilvuko? Kaip išvengti žindymo sunkumų? Kaip suprasti, ką kūdikis jaučia? Kaip sportuoti kartu su kūdikiu? Atsakymus į šiuos ir kitus klausimus rasite „Kardiolitos“ tėvų ir kūdikių mokyklėlėje, kurioje ką tik susilaukusioms šeimoms aktualiomis temomis paskaitas skaitys „Kardiolitos“ specialistai. Po kiekvienos paskaitos vyks praktiniai kineziterapijos užsiėmimai. |
|
daugiau
|
| | | |
 Moterys linkusios dažniau rūpintis šeimos narių sveikata nei savo pačių, tad dailiosios lyties atstovėms būdingų ligų profilaktika susidomi tik užsiminus apie tai gydytojui ar vaistininkui, pastebi specialistai. Jų teigimu, tai yra viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių dažniausios moterų ligos, tokios kaip krūties ir gimdos kaklelio vėžys, diagnozuojamos per vėlai. Artėjančios Tarptautinės moters dienos proga specialistai ragina moteris kuo anksčiau pradėti rūpintis savo sveikata. „Vidutinė moterų gyvenimo trukmė Lietuvoje – 79 metai. Nors tai net 11 metų daugiau nei vyrų, tai dar nereiškia, kad moterų sveikata stipresnė. Moteris vargina daug įvairių lėtinių ir ūmių ligų, kurios susijusios su amžiumi, gyvenimo būdu, profesine veikla, lytimi. |
|
daugiau
|
| | | |
 Šaltuoju metų laiku vis dažniau prisimename uždaras vandens pramogas. 2012 m. atliktas vartotojų nuomonės tyrimas „Eurobarometras“ atskleidė, kad net 32 proc. Lietuvos gyventojų per pastaruosius dvejus metus naudojosi baseinų paslaugomis. Vieniems baseinas – pramoga, kitiems – būtinybė. Tačiau pirmiausiai lankytojai čia turi jaustis saugūs dėl savo sveikatos. Grėsmė sveikatai neturi kilti nei dėl įrangos, nei dėl vandens kokybės baseine ar duše. |
|
daugiau
|
| | | |
|
 Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, Lietuvoje sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) 2015 m. 10 sav. (kovo 2 - 8 d.) siekė 88,8 atv./10 tūkst. gyventojų. 9-ąją metų savaitę šis sergamumo rodiklis siekė 95,2 atv./ 10 tūkst. gyventojų. Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šių metų 10 savaitę registruotas Šiaulių administracinėje teritorijoje, o didžiausias – Vilniaus. Pernai tuo pačiu metu bendras Lietuvos sergamumo rodiklis siekė 68,7 atv./10 tūkst. gyventojų. Palyginus 10 savaitės sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklį su 9 savaitės duomenimis, mažesnis sergamumas gripu ir ŪVKTI registruotas visose, išskyrus Panevėžio ir Tauragės, administracinėse teritorijose.
|
|
daugiau
|
| | | |
|
 Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai primena, vidutiniškai Lietuvoje kasmet užregistruojama apie 70 meningokokinės infekcijos atvejų. 2014 m. mūsų šalyje registruti 5 mirties atvejai nuo šios ligos. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) 2012 m. duomenimis, Lietuva pagal meningokokinės infekcijos paplitimą viena pirmaujančių šalių Europoje. Panašus sergamumas registruojamas Švedijoje, Danijoje, Jungtinėje Karalystėje, Belgijoje. ULAC medikai primena, kad pagrindinė šios infekcijos profilaktikos priemonė – skiepai. Lietuvoje ir Europoje naudojamos vakcinos, kurios apsaugo nuo A, B, C, Y ir W meningokokinės infekcijos tipų.
|
|
daugiau
|
| | | |
 Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) skambina pavojaus varpais dėl tymų protrūkio Europoje. Buvo tikimasi, kad ši liga regione iki 2015 m. pabaigos išnyks. O atsitiko atvirkščiai. Manoma, kad sergamumas tymais Europoje šoktelėjo ištisoms bendruomenėms pradėjus nebesiskiepyti. Lietuvoje anksčiau beveik visi vaikai buvo skiepijami kombinuota tymų-parotito-raudonukės vakcina, o pasklidus kalboms apie šalutinį jos poveikį, tam pasiryžta nebe visos mamos. Ar tai reiškia, kad greitu metu ir į Lietuvą grįš ši jau visų kurį laiką pamiršta liga, klausiame Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos vedėjo profesoriaus Vytauto Usonio. Tymai – viena iš vadintų „privalomų“ vaikiškų ligų, nesutramdytų iki šiol. „Privaloma“, nes manyta, kad visi vaikai turi persirgti tymais. Prieš pradedant imunoprofilaktikos programas daugiau nei 70 proc. vaikų tymais persirgdavo iki 5 metų amžiaus. |
|
daugiau
|
| | | |
|
