Olandijos atsakingos sveikatos priežiūros institucijos, šių metų lapkričio 15 d., pranešė apie paukščių gripo A(H5N8) protrūkį, kilusį vištų fermoje. Iš fermoje 150 000 laikytų vištų, 1 000 šių paukščių nugaišo. Atlikus tyrimus, nustatytas A(H5N8) paukščių gripo virusas. Likusios vištos utilizuotos. Iki šiol Europoje šis paukščių gripo virusas nebuvo registruotas nei tarp paukščių, nei tarp žmonių. Pirmą kartą apie naują paukščių gripo A(H5N8) atmainą pranešta 2010 m., pietryčių Azijoje. Kinijoje, atliekant rutininę gyvų paukščių prekybos vietų patikrą, A(H5N8) gripo virusas nustatytas tarp naminių ančių. |
daugiau
|
| | | |
Ekologijos ir sveikos gyvensenos šalininkai dažnai akcentuoja, kad vaisių sultis gerti sveika, nes tai esą natūralus ir daug naudingų medžiagų organizmui suteikiantis produktas. Tačiau medikai įspėja, kad vaisių sultys nėra labai sveikas desertas, o jas gausiai vartojant galima pakenkti sveikatai. Daug sulčių vartojantys asmenys rizikuoja susirgti cukriniu diabetu, nutukimu, juos dažniau kamuoja metabolinis sindromas, padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, kepenų riebėjimas, dantų kariesas. Itin gausus vaisių sulčių vartojimas gali sukelti net virškinimo sutrikimus ir skrandžio rūgštingumo padidėjimą. |
daugiau
|
| | | |
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras informuoja, kad lapkričio 16 d. pasaulyje minima lėtinės obstrukcinės plaučių ligos (toliau – LOPL) diena. Ji pradėta minėti 2002 metais. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, LOPL visame pasaulyje serga apie 210 milijonų žmonių. Numatoma, kad artimiausiu metu LOPL toliau plis ir mirtingumas nuo šios ligos didės. Europoje LOPL paplitimas yra 4–6 proc., o Lietuvoje, epidemiologinių tyrimų duomenimis, serga apie 3 proc. suaugusių gyventojų. Ypač daug šia liga serga vyresnio amžiaus vyrai – iki 10 proc. Taigi, visuomenei tenka reikšminga ir toliau didėjanti ekonominė ir socialinė sergamumo šia liga našta. |
daugiau
|
| | | |
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, Lietuvoje sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) 2014 m. 46 sav. (lapkričio 10 - 16 d.) siekė 51,0 atv./10 tūkst. gyventojų. 45-ąją metų savaitę šis sergamumo rodiklis siekė 49,1 atv./ 10 tūkst. gyventojų. Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šių metų 46 savaitę registruotas Utenos administracinėje teritorijoje, o didžiausias – Vilniaus administracinėje teritorijoje. Pernai tuo pačiu metu bendras Lietuvos sergamumo rodiklis siekė 46,7 atv./10 tūkst. gyventojų. |
daugiau
|
| | | |
Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos laboratorijose atlikti vaikų sveikatos tyrimai parodė, kad beveik trečdaliui mažamečių trūksta tokių mikroelementų, kaip natris, kalcis ir kalis, o 27 proc. nustatytas padidėjęs cukraus kiekis kraujyje. Tokie rodikliai liudija apie netinkamą vaikų mitybą, dėl kurios atsakomybę turėtų prisiimti tėvai – neretai jiems trūksta gyvenimiškos patirties, todėl padaroma nemažai maitinimo klaidų, dėl kurių ateityje vaikui gali kilti rimtų sveikatos problemų. Nuo pat kūdikystės mažylis turėtų gauti pakankamą kiekį daržovių, vaisių, liesesnės ir lengviau virškinamos mėsos bei kitų būtinų maisto produktų. |
daugiau
|
| | | |
Lapkričio 18 dieną Europoje minima supratimo apie antibiotikus diena. Šios dienos tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į neteisingo antibiotikų vartojimo pasekmes, skatinti atsakingą ir tinkamą jų vartojimą. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis (ECDC), Klebsiella pneumonia atsparumas karbapenemams išaugo nuo 4,6 proc. 2010 m. iki 8,3 proc. 2013 metais. Karbapenemai - pagrindiniai paskutinės eilės antibiotikai naudojami gydant hospitalines infekcijas, tai rezervinė antibiotikų grupė, skirta gydyti atsparių įprastiniams antibiotikams mikroorganizmų sukeltas infekcijas. |
daugiau
|
| | | |
Tikriausiai niekam nekyla abejonių, kad valgyti kokybišką ir sveiką maistą yra brangiau negu studentiškus makaronus su pomidorų padažu. Tačiau taupyti sveikatos kaina – ne pati geriausia išeitis. Investicija į tai, kas bus valgoma šiandien, ateityje atsipirks. Sveikai gyvenantys žmonės gali pasigirti geresne sveikata, stipresniu kūnu ir žvalesniu protu. Vis dėlto ne kiekvienas gali leisti sau ir savo šeimai pirkti brangius, žiniasklaidoje ir sveikatos specialistų išliaupsintus produktus. Populiarių naujienų portalų antraštės kasdien skelbia, kad kas penktas gyventojas Lietuvoje gyvena žemiau skurdo ribos. |
daugiau
|
| | | |
Neodimio magnetai nepaprasti ne tik dėlto, kad geba pritraukti daiktus, bet ir dėl savo gydomųjų savybių. Žodis magnetas atsirado gilioje senovėje, kai Mažojoje Azijoje (dabartinėje Turkijos teritorijoje) buvo atrasti magnetinės geležies rūdos klodai. Mineralai buvo pavadinti magnetitais. Anksčiau žmonės tikėjo, kad magnetito milteliai gali sustabdyti kraujavimą, padėti, sergant psichinėmis ligomis, nuo auglių, vidurių užkietėjimo. Egzistavo nuomonė, kad jie gali pailginti gyvenimo trukmę. Legenda byloja, kad net senovės Egipto karalienė Kleopatra nešiojo magneto amuletą, kuris padėjo išsaugoti grožį ir jaunystę. Garsas apie stebuklingas magnetų galias greitai pasklido po visą pasaulį, tikriausiai todėl ši terapija liko aktuali iki šių laikų. |
daugiau
|
| | | |
Vargina nugaros skausmai, sąnarių laužymas, nevalingas noras susiriesti ir vis dažnesnės svajonės apie minkštą sofutę vietoj triukšmingo vakarėlio? Vieną sykį pakylate nuo rašomojo stalo, pamatote savo atvaizdą veidrodyje ir suprantate, kad močiučių gąsdinimai: „Sėdėk tiesiai, o tai į senatvę tapsi kuprotas“ pradeda pildytis… Skausmas – sveikatos sarginis šuo Taip jį apibūdino senovės graikai. Kai pajaučiate skausmą, tiesiog neįmanoma nekreipti į jį dėmesio. Tai lyg pagalbos šauksmas. Skausmas būna laikinas ir pastovus. Ilgai sėdint nepatogioje pozoje ir atsiradus skausmui, pabandykite jį nuslopinti intensyviu trynimu, fiziniais pratimais arba tiesiog pakeiskite pozą. |
daugiau
|
| | | |
|