Augalų žydėjimo sezonas kasmet priverčia vis daugiau žmonių čiaudėti ir ašaroti, o mokslininkai bando suteikti viltį, kad šienligę pavyks suvaldyti inovatyviomis priemonėmis. Dažniausiai minimi trys pagrindiniai alergijos žiedadulkėms rizikos veiksniai, bet naujausi tyrimai leidžia kalbėti apie ketvirtąjį „banginį“. 

Su pavasariu sugrįžo ir sodininkystės sezonas. Jo pradžioje ne visiems pavyksta išvengti įsipjovimų ir įsibrėžimų. Todėl prieš užsiimant augalų priežiūra patariama pasikartoti pirmos pagalbos taisykles susižeidus bei žinoti, kada reikėtų skubėti pas gydytoją dėl stabligės arba sepsio rizikos.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, praėjusią savaitę sergančiųjų gripu skaičius sumažėjo, o COVID-19 liga ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) – padidėjo. Bendras sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 rodiklis balandžio 8–14 d. (15-ąją savaitę) šiek tiek padidėjo ir siekė 934,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų, balandžio 1–7 d. (14-ąją savaitę) jis buvo 815,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Vaistai nuo skausmo yra dažnas medikamentas kiekvieno žmogaus vaistinėlėje. Jų populiarumą didžiąja dalimi lemia universalus poveikis – jie vartojami tiek kenčiant ūminį skausmą, tiek turint lėtinių ligų. Vis dėlto specialistai pastebi, kad nemažai žmonių šiuos vaistus vartoja klaidingai, taip keldami pavojų sveikatai. Kokias dažniausias vaistų nuo skausmo vartojimo klaidas daro lietuviai, kokį poveikį tai gali turėti sveikatai ir kaip išsirinkti sau tinkamus skausmą malšinančius medikamentus?

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, šiemet Lietuvoje užregistruota kur kas daugiau kokliušo atvejų nei pernai per visus metus. Šiemet iki balandžio 12 d. buvo patvirtinti 32 kokliušo atvejai, iš jų 19 buvo neskiepyti, 3 asmenys nežinojo apie atliktus skiepus. 2023 m. kokliušas diagnozuotas septyniems asmenims, iš jų visi buvo neskiepyti. NVSC specialistai ragina nepamiršti efektyviausios priemonės, apsaugančios nuo kokliušo – skiepų. Todėl primena, kada reikia skiepytis nuo šios ligos.

Vieni buriuotojai sezoną pradėję jau pilna koja, kiti – tik intensyviai ruošiasi. O kartu su pirmuoju plaukimu dažną pasitinka ir nelaukta pakeleivė – jūrligė. „Nesvarbu, ar šiame sporte esi naujokas, ar senas jūrų vilkas – paguldyti į kajutės lovą ji gali kiekvieną“, – pranešime žiniasklaidai teigia buriavimo akademijos „Vėjo pamušalai“ įkūrėjas Vilius Tamkvaitis. Kaip atpažinti šią ligą ir ar įmanoma jos išvengti?

Minint Pasaulinę sergančiųjų Parkinsono liga dieną, ligonių kasos kartu su Kauno apskrities Parkinsono draugija ragina nenumoti ranka į pirmuosius ligos simptomus ir nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją. Ši lėtinė progresuojanti liga šiandien jau gali būti valdoma ir gydoma ne tik reabilitacijos priemonėmis, vaistais, bet ir pažangiausiais chirurginiais būdais.

Pėdų ir nagų grybelis – jo neišvengsi nė vienu metų sezonu, nors daugelis iki šiol mano, kad didžiausia rizika juo susirgti vasarą. Vis dėlto būtent pavasarį, šiuo permainingu sezonu, galima susidurti su nemažai faktorių, kurie gali sukelti grybelines infekcijas. Tai nusilpęs imunitetas, padidėjęs streso lygis bei avalynė, kuri neleidžia pėdų odai kvėpuoti arba yra per ankšta ir spaudžia pirštus.

Balandis – sveikatos sąmoningumo mėnuo, primena ligonių kasos. Ta proga su Santaros klinikų gydytoja kardiologe doc. Jolita Badariene kalbamės apie žmonijos rykšte vadinamas širdies ir kraujagyslių ligas. Kaip suvaldyti šių ligų rizikos veiksnius, kad būtų užkirstas kelias išsivystyti kardiovaskulinėms ligoms ir būtų išvengta ankstyvų mirčių?