|
 Ar bus gastritas, jei nevalgysim sriubos? Nuo vaikystės esame mokomi, kad sriuba naudinga skrandžiui, o jos vartojimas apsaugos mus nuo gastrito. Pasak daktaro J. Komarovskio, pirmasis patiekalas išpopuliarėjo dėl to, kad yra ekonomiškai naudingas. Išvirti sriubą daug pigiau ir greičiau nei mėsą ir garnyrą. Tačiau iš tikrųjų sriubos naudojimas yra įpročio ir skonio reikalas. Kažkam tai labai patinka, o kažkas visai nemėgsta valgyti skysčio, jį pakeičia sumuštiniais, daržovėmis, mėsa ar žuvimi su garnyru.
|
|
daugiau
|
|
|
|
|
|
 Minint tarptautinę kavos dieną, verta atkreipti dėmesį į nuo naujų metų įsigaliojančius griežtesnius reikalavimus leistiniems teršalų kiekiams skrudintose kavos pupelėse, maltoje bei tirpioje kavoje. „Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba vertina, ar rinkoje pateikta kava tiek malta skrudinta, tiek pupelėmis, tiek tirpi yra saugi, kokybiška ir tinkamai paženklinta. Šiais metaisatrinkti 35kavos mėginiai, kurie tirti dėl mikotoksinų, akrilamido kiekių, pesticidų likučių, 16-O-metilkafestolio nustatymo. Vienu atveju nustatytas neatitikimas dėl neteisingos informacijos vartotojams pateikimo produkto žymėjime“, – konstatuoja VMVT Maisto skyriaus patarėja Diana Malinovskienė.
|
|
daugiau
|
| | | |
|
 Rugsėjo 29 dieną pradedamas antrasis šiųmečio laukinių gyvūnų vakcinavimo nuo pasiutligės etapas. Iki gruodžio virš Lietuvos miškų ir laukų iš orlaivių planuojama išmėtyti daugiau nei pusę milijono vienetų jaukų su vakcina nuo pasiutligės. Naudojant šią priemonę Lietuvoje nefiksuojama nei vieno pasiutligės atvejo trejus metus iš eilės.
|
|
daugiau
|
| | | |
|
 Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centras, pasibaigus maudymosi sezonui įvertino gautus 2022 m. maudyklų vandens kokybės tyrimų rezultatus ir informuoja, kad šį maudymosi sezoną nė karto trumpalaikės taršos atvejų nebuvo Klaipėdos, Tauragės ir Utenos apskričių maudyklose. Jose maudyklų vanduo visą maudymosi sezoną atitiko Lietuvos higienos normoje HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ nustatytus reikalavimus.
|
|
daugiau
|
| | | |
|
 Vienas iš karo ir ekonominės krizės padarinių – maisto trūkumas, apie kurį šių dienų kontekste pagalvoja ir dauguma lietuvių. Jau nuo pat seno mūsų tauta yra įpratusi konservuoti ir marinuoti įvairias daržoves, mėsą. Nors maisto kaupimas yra neatsiejama mūsų identiteto dalis, Kauno technologijos universiteto (KTU) Maisto instituto direktorė Alvija Šalaševičienė teigia, kad visur reikia saiko.
|
|
daugiau
|
| | | |
|
 Kai kurie italai savo mylimus makaronus verda išjungę viryklę, kad apribotų sunaudojamų dujų kiekį, tikėdamiesi sumažinti sąskaitas už brangią energiją. Nobelio fizikos premijos laureatas italas Giorgio Parisi neseniai socialinio tinklo „Facebook“ puslapyje rašė, kad makaronus galima virti ant nedidelės ugnies, kai vanduo puode pasiekia virimo temperatūrą. Triukas yra tame, jog visada reikia laikyti puodą su dangčiu, sakė G. Parisi. Šiuo metodu sunaudojama mažiau dujų, bet vis tiek išverdami makaronai, pridūrė jis.
|
|
daugiau
|
| | | |
|
 Ar daugumai žmonių COVID-19 tapo pavojingesnis už gripą? Tai klausimas, kurį mokslininkai svarsto artėjant trečiąjai pandeminei žiemai. Apskaičiuota, kad pandemijos pradžioje COVID buvo 10 kartų mirtingesnis nei gripas, o tai sukėlė daugelio žmonių baimę. „Mes visi klausėme: „Kada COVID atrodys kaip gripas?“ – sako Kalifornijos universiteto San Franciske infekcinių ligų specialistė dr. Monica Gandhi. „Aš sakyčiau: „dabar“.
|
|
daugiau
|
| | | |
|
 Medus yra itin maistingas ir jame yra daugiau nei 180 maistinių medžiagų, tokių kaip cukrus, baltymai, amino rūgštys, mineralai, vitaminai, aktyvūs fermentai ir pan., sako Liucija Garsija, dirbusi ligoninėse. Kasdien valgant medų, galima papildyti organizmą reikalingomis maistinėmis medžiagomis, skatinti medžiagų apykaitą, sustiprinti imunitetą ir atsparumą, išvengti įvairių ligų rizikos.
|
|
daugiau
|
| | | |
|
 Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centras informuoja, kad 2022 m. rugsėjo 22 d. Europos judumo savaitę užbaigia Tarptautinė diena be automobilio. Šią dieną siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į neigiamą transporto įtaką aplinkai ir žmonių sveikatai, skatinama prisidėti prie švarios aplinkos išsaugojimo – bent šią dieną mieste išsiversti be automobilio, ieškoti kitų susisiekimo priemonių: eiti pėsčiomis, važiuoti dviračiu.
|
|
daugiau
|
| | | |
|
 Pasaulio mokslininkai jau seniai tiria žalingą elektroninių dalykėlių poveikį žmogaus organizmui. Tačiau naujas tyrimas rodo, kad išmaniųjų telefonų ir televizorių skleidžiama mėlyna šviesa tiesiogine prasme iš mūsų ląstelių išsiurbia gyvybę, rašo „Express“. Ankstesniuose tyrimuose mokslininkai nustatė, kad ilgalaikis prietaisų naudojimas sukelia apčiuopiamų sveikatos problemų, tokių kaip psichikos sutrikimai ar nutukimas. Dabar į šį ir taip nedžiuginantį sąrašą galima įtraukti ir ankstyvą senėjimą.
|
|
daugiau
|
| | | |
|
|
|
|
| |
