vaistai.lt

Saugumas kelyje labiausiai priklauso nuo vairuotojo įgūdžių ir atidumo bei automobilio techninės būklės. Transporto priemonėje įrengtos oro pagalvės taip pat reiškia saugumą nelaimės atveju, tačiau saugos diržo segėjimas yra kiekvieno automobilio vairuotojo bei keleivio asmeninis pasirinkimas, kuris, deja, ne visada būna teisingas.  „Prasideda laikas, kai žmonės dažniau ims keliauti didesniais ekipažais. Nors automobiliai modernėja itin sparčiai, juose diegiamos įvairios saugumo sistemos, tačiau ir jų vairuotojai, ir keleiviai dažnai pamiršta pamatines saugumo taisykles. Klaidinga manyti, kad neužsisegus saugos diržo nelaimės atveju jus apsaugos automobilio techninė įranga. Praktika rodo, kad skaudžiausi eismo įvykiai, kurių metu nukenčia saugos diržų nesegėję žmonės, įvyksta užmiesčio keliuose. Tačiau svarbu žinoti, kad būti išsviestam iš transporto priemonės užtenka ir nedidelio greičio”, – kalba draudimo bendrovės „Gjensidige” Transporto žalų skyriaus vadovas Agnius Gučius. Pasak draudimo bendrovės atstovo, pagrindinė automobilio ekipažą veikianti jėga yra inercija, tai reiškia, kad žmogaus kūnas tęsia judėjimą net jei automobilis dėl eismo nelaimės staigiai lėtėja ar sustoja visiškai. A. Gučiaus teigimu, tokiais atvejais neprisisegęs keleivis ar vairuotojas artimu automobilio judėjimui greičiu juda automobilio salone ir atsitrenkia į priekyje esančias kliūtis, sėdynes, prietaisų skydelį, stiklus ir kitas automobilio konstrukcijas.  Vairuotojas atsakingas už keleivių saugumą  „Svarbu žinoti, kad gale sėdintis neprisisegęs keleivis eismo nelaimės metu yra pavojus priekyje sėdinčiam vairuotojui arba keleiviui. Jei gale sėdi 80 kg sveriantis keleivis, o automobilis prieš pat avariją judėjo 60 km/val. greičiu, tai toks žmogus priekyje sėdinčius asmenis susidūrimo metu veiks net 260 kg masę atitinkančia jėga. Konkreti poveikio jėga priklauso nuo daugybės veiksnių, tačiau bet kuriuo atveju automobilio ekipažo sužalojimai bus rimti. Todėl svarbu ne tik pasirūpinti saugos diržais, bet ir užtikrinti, kad visi asmenys, esantys automobilyje, būtų juos prisisegę“, – pabrėžia A. Gučius.  Jis atkreipia dėmesį, kad saugos diržus segėti būtina dar ir dėl to, kad avarijos metu suveikusios oro pagalvės apsaugotų, o ne sužalotų. „Daugelyje automobilių saugos sistemos reaguoja ir į saugos diržų judesius – esant tam tikro stiprumo smūgiui išsiskleidžia oro pagalvės. Jos skirtos apsaugoti galvą, krūtinę, kaklą, o saugos diržas ne tik sulaiko nuo iškritimo iš automobilio, bet ir suteikia galimybę išvengti sunkių sužalojimų. Neprisisegus saugos diržo, sumažėja ir oro pagalvių nauda”, – pasakoja draudimo bendrovės atstovas.  Kelių eismo taisyklės draudžia vežti keleivius, kurie neprisisegė saugos diržų, išskyrus nėščias moteris ir asmenis, turinčius specialias gydytojo rekomendacijas. Todėl vairuotojas privalo priminti keleiviams prisisegti saugos diržus, o jiems nepaklusus, tų keleivių tiesiog nevežti.  Dažniausiai nukenčia galūnės ir galva Pasak sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ gydytojo ortopedo traumatologo Aurelijaus Pipiro, eismo nelaimės atveju saugos diržai apsaugo žmogų nuo smūgių į kietas automobilio dalis – į vairą, panelę, apdailos detales. „Saugos diržai „fiksuoja" keleivius prie sėdynės ir neleidžia iškristipro langą po smūgio ar iš besiverčiančio automobilio. Prisegtas saugos diržas apsaugo nuo traumų, pavyzdžiui, žaizdų atsitrenkus ir dūžtant stiklui, taip pat galvos sutrenkimų, smegenų sukrėtimų, krūtinės bei pilvo srities traumų, kurios gali sukelti gyvybiškai svarbių krūtinės ląstos, pilvo organų pažeidimus“, – sako A. Pipiras.  Gydytojas ortopedas traumatologas atkreipia dėmesį, kad transporto priemonių keleiviai po eismo nelaimių dažniausiai turi gydytis įvairių sričių – galvos, rankų, liemens, krūtinės – žaizdas, galūnių sumušimus ir jų lūžius, krūtinės sumušimus bei šonkaulių, raktikaulio ir krūtinkaulio lūžius.  A.Pipiras pabrėžia, kad eismo įvykio metu smūgį ir jo sukeltą poveikį organizmui patiria ne tik vairuotojas, bet ir visi transporto priemonės keleiviai, todėl smūgis gali sukelti sužalojimus kiekvienam, esančiam automobilyje. Dėl šios priežasties, pasak mediko, saugos diržų segėjimas yra būtinas kiekvienam automobiliu važiuojančiam žmogui.  Gydytojas atkreipia dėmesį, kad sėdant prie vairo svarbi ne tik automobilio techninė būklė, bet ir vairuotojo sveikata, emocinė būklė, jo nuovargio laipsnis.  Draudikai atkreipia dėmesį į vairuotojų ir keleivių draudimą, kurį galima įsigyti apdraudžiant lengvąjį automobilį kasko draudimu ar apsidraudžiant privalomuoju vairuotojo draudimu. Eismo įvykio metu patyrę traumą vairuotojas ir keleiviai sulauktų draudimo išmokos. Išmokų dydžiai priklauso nuo patirtų sužalojimų ir sutartyje nurodytos draudimo sumos.Saugumas kelyje labiausiai priklauso nuo vairuotojo įgūdžių ir atidumo bei automobilio techninės būklės. Transporto priemonėje įrengtos oro pagalvės taip pat reiškia saugumą nelaimės atveju, tačiau saugos diržo segėjimas yra kiekvieno automobilio vairuotojo bei keleivio asmeninis pasirinkimas, kuris, deja, ne visada būna teisingas.

daugiau

VMVT stiprins vaisių ir daržovių prekeivių kontrolę: reaguojama į pranešimus apie galimą nelegalią prekybą rusiška ir baltarusiška produkcijaLietuvos daržovių augintojų asociacijos, Lietuvos šiltnamių asociacijos bei Žemės ūkio rūmų atstovų susitikime šią savaitę su VMVT komanda aptarti įrankiai ir galimybės, galinčios padėti operatyviau įvertinti šviežių daržovių prekybos rinkos dalyvius, tikrinant įtarimus dėl rusiškos ir baltarusiškos produkcijos, galimai nelegaliai patenkančios į Lietuvą.   

daugiau

ImageLietuvoje per žiemą negavę pakankamai saulės spindulių, pavasarį neretas skuba pasinaudoti dirbtiniais – naudojasi soliariumu. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai, norintiems apsilankyti soliariume, pirmiausia pataria pasikonsultuoti su savo šeimos ar gydytoju dermatologu dėl savo odos tipo, vartojamų vaistų ir galimos organizmo reakcijos į ultravioletinę spinduliuotę. 

daugiau

Mokslininkės tyrimų objektas – augalų lapai: nuo pritaikomumo mitybai iki įtakos mikrobiotaiVytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sodo pomologijos mokslų sektoriuje besidarbuojanti mokslininkė doktorantė Viktorija Januškevičė gilinasi į maistines ir funkcines augalų savybes, o pastaraisiais metais savo dėmesį nukreipė į šaltalankių, kanapių ir širdinių aralijų lapus, tirdama jų bioaktyviąsias, antioksidacines ir kitas savybes bei pritaikomumą mitybai, farmacijai ar kosmetologijai, – skelbiama pranešime žiniasklaidai.

daugiau

Prasideda dviračių sezonas!Atėjo pavasaris, nutirpo sniegas ir į gatves netruko išriedėti nauji eismo dalyviai – dviratininkai. Be privalumų, kuriuos teikia ši transporto priemonė – mobilumo, fizinio aktyvumo, transporto kamščių išvengimo, aplinkos oro užterštumo mažinimo, – dviratininkai yra labai pažeidžiami eismo dalyviai.

daugiau

Suomijoje pristatyta Lietuvos patirtis valdant psichosocialinę riziką darbeKovo 20–21 d. Helsinkyje (Suomija) įvyko Šiaurės matmens partnerystės Darbo saugos ir profesinės sveikatos ekspertų darbo grupės (NDPHS OSH EG) 21-asis susitikimas. Susitikime dalyvavo šios darbo grupės pagrindinė Lietuvos atstovė, Higienos instituto Profesinės sveikatos centro Profesinės sveikatos inovacijų skyriaus vyriausioji specialistė Lolita Pilipavičienė.

daugiau

KTU mokslininkų ir partnerių bendras darbas: virtuali realybė padės mokantis chirurgijosVirtuali realybė (VR) vis plačiau integruojama į įvairias veiklos sritis. Jos naudojimas ne tik praturtina mūsų vaizdinius pojūčius, bet ir suteikia galimybę labiau įsigilinti į įvairius procesus bei patirti juos intensyviau. KTU mokslininkų komanda su partneriais šiuo metu vysto naują projektą, kurio pagrindinis tikslas – pritaikyti VR technologiją chirurgijos mokyme.

daugiau

Pasaulinė vandens diena: Lietuvoje geriamojo vandens kokybei keliami aukšti reikalavimaiKasmet, kovo 22 dieną, pasaulyje yra minima Pasaulinė vandens diena, skirta gėlo vandens svarbai pabrėžti. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir Jungtinių Tautų vaikų fondo (UNICEF) teigimu, apie 2,2 mlrd. pasaulyje gyvenančių žmonių neturi prieigos prie švaraus ir tinkamo vartoti geriamojo vandens. Tuo tarpu Lietuvoje viešai tiekiamu geriamuoju vandeniu aprūpinama 82 % Lietuvos gyventojų, kurį galima gerti tiesiai iš čiaupo, nevirintą. Likusi dalis gyventojų (18 %) geriamuoju vandeniu apsirūpina individualiai, iš privačių gręžinių, ar šachtinių šulinių.  

daugiau

Vanduo – vienas iš pamatinių saugios aplinkos elementųŠių metų Pasaulinės vandens dienos, minimos kovo 22-ąją, tema – „Vanduo už taiką“ (angl. „Water for Peace“). Taip Jungtinių Tautų Organizacija perduoda žinią, jog šią Pasaulinę vandens dieną visi turime susivienyti dėl vandens ir naudoti vandenį taikos labui, padėdami pamatus stabilesniam ir klestinčiam rytojui. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) prisijungia prie šio tikslo ir atkreipia dėmesį į vandens svarbą sveikatai bei į veiksmus, kurių imamasi Lietuvoje ir Europoje, kad būtų užtikrinta teisė į sveiką aplinką ir į sveikatą. 

daugiau

2024 metų Pasaulinės vandens dienos tema – „Vanduo ir taika“Higienos institutas primena, kad kovo 22 dieną minima Pasaulinė vandens diena, kurią 1992 metais inicijavo Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja. Lietuvoje ji Aplinkos ministerijos iniciatyva minima nuo 2000-ųjų. Kasmet išrenkama vis kita šios dienos tema. 2024 metų Pasaulinės vandens dienos tema „Vanduo ir taika“ buvo parinkta atsižvelgiant į pasaulio politinį nestabilumą ir šalių konfrontacijas. Šūkis „Vandens panaudojimas taikai“ parodo vandens išteklių svarbą žmonių egzistencijai.

daugiau
1 - 10 iš 3345 Pirmas puslapis  Į ankstesnį puslapį  1 2 3 4 5 6 7 8 9 10  Į sekantį puslapį  Paskutinis puslapis 
 



Ieškomiausių TOP 5




Naudingos nuorodos