Ne vienam skaitytojui tai bus naujiena, bet daugybė žmonių mėgsta kramtyti ledą. Jiems patinka traškūs ledo kubeliai, kurių kristalinė struktūrą jiems suteikia malonią dantimis jaučiamą tekstūrą. Šis pomėgis, kuris dabar šiurpina skaitytojus su jautriais dantimis, yra populiaresnis nei galite pamanyti, bet ar jis saugus?

Nėra progos nesužinoti, ką apie tai mano mokslininkai. Prieš kelis metus tarp Silicio slėnio vyr. vadybininkų buvo madingas psichodelikų „mikrodozingas“, konkrečiai, LSD. Manyta, kad jis didina kūrybingumą, gerina darbingumą, nes padeda susikoncentruoti ir bendrai savijautą. Moksliniai šio klausimo tyrimai ir empirinė vartotojų patirtis prie kokios nors vienareikšmiškos išvados neprivedė.

„Shinrin Yoku“ arba „miško maudynės“ yra japonų menas leisti laiką miške. Japonai šiuo ištobulintu būdu pasisemia jėgų ir tokias SPA procedūras pradėjo atrasti ir Vakarų šalių gyventojai. Kas gi yra „Shinrin Yoku“, kokia to nauda ir kaip mėgautis „miško maudynėmis“?

Kuo dažniau atsimenate žmogų, kuris yra kitame gyvenime, tuo jis yra laimingesnis. Ir svarbiausia yra ne kuo dažniau lankyti kapą, tačiau galvoti apie artimąjį gerus dalykus. Žinoma, amžinojo poilsio vieta, net jeigu lankome retai - vis tiek reikalauja dėmesio. Jeigu neturite laiko - kapų tvarkymas turėtų būti paliekamas tiems, kurie dirba šioje sferoje.

2020 metais vien „Apple“ pardavė daugiau nei 100 milijonų į ausis įstatomų belaidžių ausinių. Jos turi daugybę privalumų - jos beveik neužima vietos, yra labai lengvos, o ir patogumu daugelis nesiskundžia. Na, išskyrus jūsų ausis.

Neramių kojų sindromas - tai lėtina jutiminė-motorinė liga, pasireiškianti noru judinti kojas. Šis sindromas nėra labai retas, nors dažnai kojų judinimas sėdint yra tik įprotis. Neramios kojos erzina, bet ar galite įsivaizduoti neramią išangę? 77 metų japonas į ligoninę Tokijuje atvyko su įprastais COVID-19 simptomais. Jis karščiavo, kosėjo, gydytojai nustatė ir nestiprų plaučių uždegimą. 10 dienų jam teko gydytis ligoninėje, bet jo atvejis nebuvo labai sunkus - deguonies terapija jam taikyta nebuvo.

Jei COVID-19 padėtis vėl pablogės ir ligoninės vėl bus perpildytos, gydytojams teks tvarkytis su milžinišku krūviu. Labai sunku padalinti savo dėmesį visiems pacientams. Kaip žinoti, kuriam pagalbos reikia daugiau? Dabar mokslininkai Niujorke rado ženklus, kurie padeda nustatyti COVID-19 paciento mirties riziką.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras praneša, kad Europos aplinkos agentūra (toliau – EAA) Oro kokybės Europoje 2020 m. ataskaitoje pažymi, jog daugelyje Europos šalių dėl 2020 m. pavasarį įvesto karantino tam tikrų oro teršalų kiekis sumažėjo iki 60 proc. Sumažėję oro taršos rodikliai fiksuojami ir Lietuvoje. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2020 m. didžiuosiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje ir Kaune – oro kokybė buvo geresnė, palyginti su 2019-aisiais. Sumažėjo kietųjų dalelių KD10 ir KD2,5, azoto dioksido, anglies monoksido, kai kurių sunkiųjų metalų, policiklinių aromatinių angliavandenilių koncentracija aplinkos ore. Viena iš sumažėjusios oro taršos priežasčių – gyventojų mobilumo pokyčiai dėl pandemijos metu įvesto karantino.

COVID-19 sustabdė pasaulį ir virto ne tik pasauline sveikatos, bet ir ekonomikos problema. Įmonės yra suinteresuotos darbuotojų sveikata ne tik dėl geros valios, bet ir tiesiog dėl to, kad nenori užsidaryti tapusios ligos židiniu. Taigi, skatinamas skiepijimas. Bet kaip tai daro „Tesla“?