Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centras, pasibaigus maudymosi sezonui, įvertino gautus šių metų maudyklų vandens kokybės tyrimų rezultatus. Visą maudymosi sezoną nė karto trumpalaikės taršos atvejų neužfiksuota Telšių apskrityje esančiose maudyklose – jų vanduo  atitiko Lietuvos higienos normoje HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ nustatytus reikalavimus.

Po 2019 m. Alytaus padangų perdirbimo įmonėje „Ekologistika“ kilusio gaisro, kurio metu į aplinką pateko įvairių teršalų, atliktas biomedicininis tyrimas parodė, kad platų atgarsį visuomenėje sukėlusi nelaimė galimai nesukėlė poveikio vietos gyventojų ir ugniagesių-gelbėtojų sveikatai. Potencialios taršos zonoje atsidūrusių žmonių tyrimų duomenys – cheminių medžiagų koncentracijos organizmuose, sveikatos nusiskundimai ir lėtinės ligos – nesiskyrė nuo bendros Lietuvos populiacijos rodiklių, o gauti cheminių medžiagų koncentracijos organizmuose rodikliai buvo labai panašūs arba mažesni palyginus su kitų šalių gyventojų ar ugniagesių-gelbėtojų analogiškais rodikliais.

Ar žinojote, kad trichinelioze –  liga, kurią sukelia Trichinella genties apvaliosios kirmėlės, gali sirgti ne tik gyvūnai, bet ir žmonės? Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, 2013–2022 m. visi trichineliozės protrūkiai kilo dėl namų ūkyje užaugintų infekuotų kiaulių, taip pat dėl šernų mėsos vartojimo. Svarbu atminti, kad žmonės šia liga gali užsikrėsti vartodami žalią ar per mažai termiškai apdorotą užsikrėtusių ne tik kiaulių ir šernų mėsą, bet ir gurmanų pamėgtą barsukų ar bebrų mėsą. 

Dauguma Lietuvos gyventojų vartoja viešai tiekiamą geriamąjį vandenį, kuris yra patikimai apsaugotas nuo taršos, jo kokybė yra griežtai reglamentuota ir stebima, todėl toks vanduo yra saugus vartoti. Visgi dalis geriamuoju vandeniu apsirūpina individualiai iš privačių gręžinių bei šachtinių šulinių, kurių saugumu gyventojai privalo pasirūpinti patys. Kaip tinkamai prižiūrėti šulinį ir kodėl tai yra svarbu, skaitykite pranešime.

Negalima pervertinti gerai parinktų moteriškų striukių reikšmės kiekvienos moters spintoje. Atitinkamai parinkta striukė gali pabrėžti asmeninį stilių, užtikrinti komfortą ir apsaugą įvairiomis oro sąlygomis, taip pat pridėti elegancijos ar sportiško skonio į mūsų kasdieninį stilių. Idealios striukės pasirinkimas nėra lengva užduotis, nes turime atsižvelgti į tokius veiksnius kaip: stilius, medžiaga, atsparumas oro sąlygoms ir, svarbiausia, metų laikas.

Trumpėjančios dienos, artėjantys lietingi rudeniški orai bei pasikeitęs – intensyvesnis ir labiau varginantis gyvenimo tempas dažną mūsų priverčia vis dažniau nusižiovauti ar trumpam pailsinti akis. Mieguistumas darbe ar namuose lems tik lėtesnį užduoties atlikimą ar pramiegotą mėgstamo serialo epizodą, visai kitokia situacija atsisėdus prie automobilio vairo – noras bent trumpam pailsinti akis gali baigtis didžiule nelaime. Tad kaip atpažinti atsiradusią grėsmę ir jos išvengti?

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) kasmet sulaukia skundų dėl įvairių nemalonių kvapų, kuriuos skleidžia tam tikra veikla. Dažniausiai skundžiasi žmonės, gyvenantys šalia gyvulininkystės ar paukštininkystės kompleksų, mėsos ar žuvies perdirbimo įmonių, naftos produktų saugojimo ar perkrovimo terminalų ir kitų nemalonius kvapus skleidžiančių objektų. Atkreipiame dėmesį, ką būtina nurodyti kreipiantis dėl šios problemos į NVSC ir kaip šios problemos sprendžiamos.  

Abortas (lot. abortus, būt. l. dalyvis iš lot. aboriri 'persileisti', iš ab 'nuo; šalin' + oriri 'kilti; gimti') – mediciniškai persileidimas ar dirbtinis nėštumo nutraukimas. Šnekamojoje kalboje abortu vadinamas tik dirbtinis nėštumo nutraukimas. Tai embriono, esančio moters gimdoje (priklausomai nuo vystymosi stadijos, gemalo arba vaisiaus), sunaikinimas chirurginiu būdu ar medikamentinėmis priemonėmis. Moterų nėštumo nutraukimas iki 12 savaičių laikomas ankstyvuoju, iki 24 – vėlyvuoju.

Savaitgaliais nutįstančios spūstys šalies magistralėse byloja apie tai, kad šiltuoju metų laiku padaugėja keliaujančiųjų. Dėl intensyvesnio eismo išauga ir eismo įvykių tikimybė. Anot ekspertų, didelę įtaką kelionių saugumui turi ne tik kelių eismo taisyklių (KET) paisymas, bet ir vairuotojų emocinė būsena.