 Beveik kiekvienas iš mūsų svajoja apie naują, geresnį gyvenimą. Ar bent jau nori ką nors pakeisti senajame. Tai verčia mus nuolat judėti pirmyn, siekti tikslų. Naujas gyvenimas iš tiesų egzistuoja: pirmiau vaizduotėje, o vėliau, jei įdedame pastangų, ir tikrovėje. Žmogus sukuria įvairių naujo gyvenimo scenarijų, tačiau jų esmė viena – ką nors pakeisti. Nesvarbu ką: darbą, išvaizdą, butą, įpročius ar partnerį, svarbu, kad kuo greičiau nuslinktų erzinantys sunkumai, pasitrauktų nuobodulys. Tačiau kaip sužinoti, kad atėjo laikas keisti gyvenimą? |
|
daugiau
|
| | | |
 Mūsų specialybės ir darbo reikšmė mūsų gyvenimui neabejotinai didelė: pajamos, šeimos gerovė, nauda visuomenei ir t.t. Mums patinkantis darbas teikia gerą nuotaiką ir pasitenkinimą bei kartu leidžia džiaugtis geresne fizine ir emocine sveikata. Ir atvirkščiai – nepatinkantis darbas demotyvuoja, prastina nuotaiką ir sveikatą. Bet šį kartą mes ne apie tai, o apie tai, kaip mūsų darbo aplinka gali pagerinti mūsų darbingumą, motyvaciją ir fizinę bei psichinę gerovę. Pradėkime nuo kinų harmoningos gyvensenos ir harmoningo būsto doktrinos fengšui. Ši senovės kinų praktika pasitelkia aplinkos moduliavimą tam, kad būtų išlaisvinta pozityvi mūsų energija. Anot fengšui, krištolo vazelė su gėle ant darbo stalo galėtų paskatinti klestėjimą ir laimę tiek darbiniuose, tiek asmeniniuose santykiuose. |
|
daugiau
|
| | | |
 Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) pastaraisiais metais itin didelį dėmesį skiria Lietuvoje parduodamų maisto papildų kokybei ir nuolat atlieka skirtingų pavadinimų papildų laboratorinius tyrimus. Tiriant, ar gamintojai ženklinimo etiketėse nurodo tikslų maistinių mežiagų, chondroitino ir gliukozamino sulfatų, kiekį, jau ne pirmą kartą nustatomi neatitikimai. Paskutinio tyrimo rezultatai atskleidė, kad 5 pavadinimų papilduose maistinių medžiagų kiekis skyrėsi nuo to, kokį deklaruoja gamintojas. |
|
daugiau
|
| | | |
 Mokslininkai sako, kad per mažai rūpinamės Baltijos jūros apsauga. Ir tai gali turėti labai rimtų pasekmių. Jau dabar aišku, kad Baltijos jūros žuvyje kaupiasi pavojingos medžiagos, tačiau vis garsiau ne tik užsienyje, bet ir Lietuvoje kalbama apie dar vieną problemą. Mūsų išgerti antibiotikai patenka į jūrą, o tuo pačiu ir į žuvies organizmą, o su žuvimi jie antrą kartą gali pasiekti ir mūsų organizmus. |
|
daugiau
|
| | | |
 Sveikuoliai lyg viduramžių alchemikai nerimsta vis mėgindami atrasti savąjį stebuklingą eliksyrą - kuo maistingesnius produktus, sveikuolių sluoksniuose dažnai dar vadinamus supermaistu. Neseniai pasaulį valdžiusi sintetinių maisto papildų ir vitaminų manija sėkmingai pakeista kita – natūralių gamtos lobių medžiokle. Įvairios žolės, sėklos, grūdai, riešutai ir džiovinti grybai – tiesiog super prisotinta maistingų medžiagų, vitaminų ir mineralų, bet dar gi kiekvienas toks sveikuoliškas produktas žavi ir savo egzotiškumu. Mat geidžiamiausios prekės yra tos, kurias sunkiaiusia gauti. GRYNAS.lt aiškinasi, prie ko priveda egzotiškų maisto produktų madų vaikymasis. |
|
daugiau
|
| | | |
 Tikriausiai pastebėjote, kaip greitai suvysta iš prekybos centrų namo parsineštos prieskoninės žolelės. Panašiai susiraukšlėja ilgiau pastovėjusios daržovės ir vaisiai. GRYNAS.lt klausia specialistų, kodėl taip atsitinka ir ką daryti, kad visa tai ilgiau išlaikytume.Kai kurie produktai būna nesunokę
Kai kurie produktai, parduodami prekybos centruose, ne visą laiką būna iki galo prinokę, taigi jų nereikėtų dėti į šaldytuvą. Tokių vaisių kaip slyvos, persikai ar bananai nereikėtų dėti į šaldytuvą, o geriau leisti jiems sunokti kambario temperatūroje. Taip pat obuolius ir bananus reikėtų laikyti atskirai, nes jie išskiria etileno dujas. Taip pat ir sunokusius pomidorus reikėtų laikyti atskirai nuo kitų produktų, nes galima pagreitinti jų gedimą. |
|
daugiau
|
| | | |
 Respublikinės Šiaulių ligoninės Chirurgijos korpuso konferencijų salėn rinkose ne tik medikai, bet ir šalies politikai, visuomenės veikėjai, medicinos įstaigų vadovai. Rinkosi sveikinti ir dėkoti 90 metų šventusį gydytoją urologą, medicinos mokslų daktarą Alfonsą Stakėną, jo žmoną Aleksandrą Stakėnienę. „Tam mes ir gyvename, kad vienas kitą mylėtume, pažintume, gerbtume“, – dėkodamas susirinkusiems tarsi apibendrino ne tik šventės, bet ir gyvenimo prasmę ilgametis gydytojas, gilų pėdsaką palikęs net tik medicinos, bet ir miesto visuomenės gyvenimo brydėje. |
|
daugiau
|
| | | |
 Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad mūsų šalies rinkoje neleista realizuoti 18 tonų razinų, importuotų iš Afganistano. Sprendimas priimtas nustačius, kad razinos užterštos pelėsinių grybų išskiriama kenksminga medžiaga – ochratoksinu A. Produktų mėginius ištirti laboratorijoje atrinko Malkų įlankos pasienio veterinarijos posto inspektoriai, vykdydami importuojamų maisto produktų kontrolę. Atlikus tyrimus Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorijoje, nustatyta, kad džiovintų vynuogių (razinų) mėginiuose ochratoksino A koncentracija viršijo leistiną normą. Rasta cheminių teršalų – 69 µg/kg, kai didžiausias leistinas šios toksinės medžiagos kiekis džiovintose vynuogėse yra 10 µg/kg. |
|
daugiau
|
| | | |
|
Jeigu neatsakingai vartosime populiariausią žuvį, kai kurių rūšių ant mūsų stalo gali ir nebelikti. Todėl gamtininkai jau dabar sudarė sąrašą, kokios žuvies geriau nevalgyti. Lietuvos gamtos fondas sudarė Atsakingo žuvies ir jūrų gėrybių vartojimo vadovą, kuriame pateikia sąrašą žuvų, kurių neverta pirkti, taip pat sąrašą žuvų, prieš kurias perkant reikėtų susimąstyti bei sąrašą žuvų, kurias galima valgyti, kiek tik norime. |
|
daugiau
|
| | | |
|
Esame pripratę negailestingai apkrauti akis, sėdėdami priešais monitorius. Ir nedaugelis susimąsto, kad tai išties unikalus organas, apie kurį mokslas dar ne viską žino. Siūlome visiems biurų darbuotojams dažniau pagalvoti apie regos būklę ir bent kartais daryti akių mankštą.
