 Ląstelė tai gyvo organizmo struktūrinis vienetas, o taip pat ir vienas svarbiausių mokslinių tyrimų objektų. Nors iš ląstelių sudaryta visa gyvybė, tačiau apie jas daugelis žino išties nedaug.1. Pasak mokslininkų, pirmosios žinomos ląstelės Žemėje atsirado prieš 3,8 mlrd metų. Tai buvo vienaląsčiai organizmai – prokariotai, kurie neturi branduolio ar kitų, ląstelėms būdingų elementų – organoidų. Bakterijos yra prokariotai, o žmogus sudarytas iš eukariotų. Jų skirtingų rūšių organizme yra apie 200, įskaitant odos, raumenų, nervų, žarnyno, kraujo ir kaulų ląsteles. |
|
daugiau
|
| | | |
 Beveik pusė iš mūsų gali būti užsikrėtę virusu, kuris daro žmones kvailesniais, nustatė mokslininkai. Šokiruojančios tyrimo išvados atskleidė, kad milijonai planetos gyventojų gali būti ūminės infekcijos, kuri bukina smegenis, nešiotojai. JAV medikai, virusą rado 44 proc. pacientų gerklėse. Visi jie pademonstravo žymiai prastesnius rezultatus intelekto koeficiento testų metu. Virusas, pavadintas ATCV-1, anksčiau buvo aptinkamas tik žaliuose dumbliuose, gėlų ežerų vandenyje. Tyrėjai iš Johnso Hopkinso ir Nebraskos universitetų nežino, kaip juo užsikrėsti galėjo tokia didelė žmonių dalis. Svarbiausia, kad jis pastebėtas ne tik plaukikų ar vandens sporto mėgėjų organizmuose. Todėl iškelta prielaida, kad žmonės jau seniai „nešioja“ šį virusą, tačiau iki šiol gydytojai jo tiesiog nepastebėdavo. |
|
daugiau
|
| | | |
 Meditacijos ir paramos grupių įtaka užfiksuota ląsteliniu lygiu tarp išgyvenusių krūties vėžį. Pirmą kartą tyrėjai parodė, kad meditacija ar dalyvavimas paramos grupėse daro teigiamą fizinę įtaką ląsteliniu lygiu išgyvenusiems krūties vėžį. Albertos Sveikatos paslaugų Tomo Bakerio vėžio centro ir Kalgario universiteto Onkologijos departamento grupė parodė, kad išgyvenusiųjų krūties vėžį ir praktikuojančių jogą ar lankančių paramos grupes ląstelių telomeros – baltymų kompleksai chromosomų galuose – išlaiko savo ilgį, tuo tarpu kontrolinėje grupėje, kur netaikyta jokia intervencija, jos trumpėja. |
|
daugiau
|
| | | |
 Apie maisto priedų ar buitinės chemijos keliamus pavojus mūsų sveikatai jau tikrai girdėjome. Dažnas iš mūsų sąmoningai stengiasi tokių priedų vengti. Tačiau viešoje erdvėje drabužių, o tiksliau, audinių saugos klausimai pradėti nagrinėti visai nesenai. Juk tekstilėje naudojamos cheminės medžiagos - tai rūpestis ir sveikatos specialistams, ir aplinkosaugininkams. Vien dažiklių tekstilės pramonėje jau naudojama per 8000 rūšių, jie priklauso 8 pagrindinėms dažiklių klasėms, tačiau pavojaus varpais pradėta skambinti vos prieš kelerius metus. |
|
daugiau
|
| | | |
 Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad į mūsų šalies rinką nepateko 24 t nesaugių pistacijų riešutų su kevalu, importuotų iš Irano (gamintojas „Middle east products export co S.A, Iranas). Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai, vykdydami importuojamų iš trečiųjų šalių maisto produktų kontrolę, paėmė pistacijų mėginius ištirti laboratorijoje. Atlikus riešutų laboratorinius tyrimus, nustatyta, kad aflatoksinų koncentracija kelis kartus viršijo didžiausius leistinus kiekius. |
|
daugiau
|
| | | |
 Kartais nė patys nesuprantame, kodėl mus taip ėda nerimas, sielą graužia nenusakoma disharmonija, o galvoje tuntais daugėja minčių, draskančių kūną. Depresija ir nuotaikos svyravimai gali būti susiję su begale dalykų, vykstančių mūsų gyvenime, pavyzdžiui, išgyvename mylimo žmogaus netektį, skyrybas, prarandame mėgstamą darbą ar patiriame finansinį krachą. |
|
daugiau
|
| | | |
 „Švarus požeminis vanduo – didžiulis Lietuvos turtas ir jam apsaugoti skirtos specialios stebėsenos ir tyrimų programos. Jos apima ir visas naftos gavybos aikšteles. Daugiamečio monitoringo duomenys rodo, kad šalyje eksploatuojami naftos gręžiniai neteršia požeminio vandens“, – sako aplinkos viceministrė Daiva Matonienė. Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos duomenimis, dabar iš Lietuvoje esančių 69 gręžinių nafta išgaunama 22 gavybos aikštelėse. Kiekvienoje aikštelėje, prieš pradedant ją eksploatuoti, atliekamas ekogeologinis tyrimas, įrengiamas stebimųjų gręžinių tinklas, parengiama poveikio požeminiam vandeniui monitoringo programa. |
|
daugiau
|
| | | |
 Europos Sąjungai nustačius griežtesnius energijos vartojimo efektyvumo reikalavimus, Lietuvoje vis labiau populiarėja LED lemputės. Šio tipo lempos už kitas taupiasias lemputes pranašesnės savo ekonomiškumu, ekologiškumu, ilgaamžiškumu. Tačiau būtent tai skatina gamintojus gudrauti – GRYNAS.lt jau yra rašęs apie ant lempučių pakuočių pateikiamos informacijos netikslumus bei požymius, kurie byloja apie prasą lemputės kokybę. Tad ar įmanoma elektrotechniko ar inžinieriaus išsilavinimo neturinčiam žmogui išsirinkti gerą LED lemputę? |
|
daugiau
|
| | | |
 Valdyti savuosius sapnus. Mhm... Išmanu, žinoma, bet... Kas iš to, jei daugeliu atveju tų sapnų neprisimeni, o jei ir prisimeni, tai labai trumpam? O štai jei tuos savo sapnus galėtum įsirašyti į kokią nors laikmeną, ir vėliau juos peržiūrėti... Žinoma, sapnų juk būna įvairiausių: vienus norisi kuo greičiau pamiršti, o kitus norisi regėti vėl ir vėl. Galbūt sapnų įrašymo aparatūrą žmonija susikurs ne taip greitai, tačiau pirmas žingsnis šios technologijos link galbūt jau žengtas. Tyrėjai sukūrė ant galvos užmaukšlinamą biojutiklių sistemą, su kuria pagal galvos smegenų aktyvumo pokyčius galima ekrane keisti judančius paveikslėlius. Ekrane kuriamas filmas yra savotiškas vizualinis pasąmonės vaizdinių įrašas, leidžiantis dirstelėti į sapnų pasaulį. |
|
daugiau
|
| | | |
|
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Veido ir žandikaulių klinikos doktorantas Marijus Leketas, vadovaujamas LSMU ligoninės Kauno klinikų Veido ir žandikaulių chirurgijos klinikos vadovo prof. Ričardo Kubiliaus, atliko pirmąją mūsų šalyje artroskopinę smilkinio apatinio žandikaulio sąnario operaciją. Perspektyvaus mediko operuota 64-erių Aldona Mikutavičienė šiandien jaučiasi puikiai ir dėkoja ją gydžiusiems medikams.
