 Siaubo filmai, šiurpios vietos ir ekstremalios pramogos... kodėl mes taip mėgstame tai, kas baugina? Šiuo klausimu domisi Huffingtonpost mokslo skilties žurnalistai, kuriems pavyko išsiaiškinti keletą įdomių aspektų:Baimė apsaugo nuo nerimo
„Daugeliui žmonių kasdienybė pradeda atrodyti pernelyg monotoniška ir nuobodi, – teigia Vanderbilto universiteto psichiatrija profesorius Davidas H. Zald, – Išsigandus, pasidarome nuovokesni, aštresnio proto ir nebegalvojame apie tai, kas vyko vakar, ar ką turime padaryti rytoj“. |
|
daugiau
|
| | | |
 Bet kokie išmintingi patarimai, kaip valdyti stresą, be tvirto paties žmogaus pasiryžimo juos įgyvendinti ir taikyti, netenka prasmės. Streso ignoravimas arba įsitikinimas, kad „aš toks esu ir nieko čia nepakeisi“, požiūris, kad žmogus yra auka ir turi prisitaikyti prie aplinkos, problemų neišsprendžia. Sertifikuotas streso valdymo ir sveikatingumo konsultantas Lukas Mackevičius atkreipia dėmesį, kad egzistuoja penki esminiai streso valdymo įgūdžiai: teisinga mityba, atsipalaidavimas, tinkamas fizinis aktyvumas, dalykų, kurie suteikia pasitenkinimą, išsiaiškinimas ir jų sistemingas siekimas, taip pat kokybiškas ir pozityvus bendravimas su aplinkiniais bei savimi. |
|
daugiau
|
| | | |
 Sutikite, nagų kramtymas, sąnarių traškinimas ar dažnas rankų plovimas – keisti įpročiai. Jie, anot psichologų, dažniausiai išduoda stresą, nerimą ir baimes.Veido šveitėjai
Įprotis. Iš pirmo žvilgsnio veido valymas ir šveitimas nėra blogas įprotis. Noras rūpintis grožiu – prigimtinė kiekvieno žmogaus savybė. Tačiau veidą, krapštomą ir spaudomą murzinais pirštais, nusėja dar daugiau raudonų dėmelių, o dažnai šveičiama oda parausta ir tampa jautri. |
|
daugiau
|
| | | |
 Kol nepakeisime savo požiūrio ir minčių, tol gyvensime įkalinti esamoje realybėje, kurią susikuriame patys. Nereikia aklai persigerti pozityvumu, tačiau kai kada negatyvumas mums pakiša koją... Sveikas požiūris į gyvenimą, tikėjimas savo jėgomis ir, svarbiausia, nuolatinis darbas su savimi (o kas sakė, kad tai yra lengva?), gali padėti atrasti tai, ko ieškome – kažkam reikia vidinės harmonijos, kitam ramybės, trečiam išvaikyti nesibaigiantį chaosą savo sieloje... |
|
daugiau
|
| | | |
 Visiems įtikti trokštantys žmonės vadinami „aplinkinių pritarimo ieškotojais“. Bijodami įskaudinti jie iš gyvenimo negauna, ko patys nori, bet yra patogūs kitiems. Jeigu jaučiatės panašiai, metas nustoti buvus kankiniu ir sutelkti dėmesį ne į kitus, o į save. Daugumai žmonių patinka, kai juos išklauso, paiso jų nuomonės, nepertraukia kalbant. Kai toks žmogus atsiranda mūsų kelyje, manome jį esant „geros dūšios“. Jis viską daro taip, kad kitiems būtų gera ir patogu: lengvai užsikrauna sau ant pečių svetimą naštą, pamina savo troškimus dėl kito asmens norų, su šypsena prisiima aukos vaidmenį. O kaip kitaip? Juk būtent taip elgiasi geri žmonės. O gal – žmonės be stuburo? |
|
daugiau
|
| | | |
 Valstybės kontrolė atliko auditą, kurio metu vertino, ar Lietuvoje maisto sauga užtikrinama tinkamai. „Palyginę trijų metų duomenis galime teigti, kad maisto sauga užtikrinama vis efektyviau ir tai duoda apčiuopiamos naudos. Pavyzdžiui, ligų protrūkių dėl maisto tvarkytojų veiklos skaičius ir susirgusių asmenų skaičius per du metus sumažėjo maždaug du kartus. Tačiau nesaugūs ir nekokybiški maisto produktai vis dar pasiekia vartotojus“, – komentuodama audito rezultatus sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė. |
|
daugiau
|
| | | |
 Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad vykdant importo iš trečiųjų šalių kontrolę, sulaikytos 2 tonos nesaugių džiovintų mangų, atvežtų iš Tailando. Produktų partiją į Lietuvą importavo UAB ,,Tiekėjų gildija” (Kadagių g. 10, Pagiriai, Vilniaus raj.) Ištyrus laboratorijoje, Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektorių atrinktus mėginius, džiovintuose vaisiuose nustatyta dažiklių E 102 – tartrazino ir E 110 – saulėlydžio geltonojo. Pagal galiojančius teisės aktus, dažiklius E 102 ir E 110 draudžiama naudoti džiovintų vaisių gamyboje. Šie ir kiti dažikliai gali būti naudojami tik ribotai, t. y. griežtai laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1333/2008 nustatytų maisto priedų naudojimo maiste sąlygų. |
|
daugiau
|
| | | |
 Per devynis šių metų mėnesius Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai daugiau nei 60-yje prekybos įmonių atliko duonos ir pyrago gaminių patikrinimus. Buvo vertinama gaminių kokybė, ar kepinių sudėtis atitinka ženklinimo informaciją, taip pat vertintos prekybos sąlygos, gaminių kokybė, atrinkti mėginiai laboratoriniams tyrimams dėl maisto priedų. |
|
daugiau
|
| | | |
 Jei dažnai naktimis spoksote į telefono, planšetinio ar nešiojamo kompiuterio ekraną, netrukus jūsų nuotaiką gali sugadinti svarstyklių rodomi skaičiai. Tokią išvadą neseniai padarė Ispanijos mokslininkai, apie tyrimą praneša portalas independent.co.uk Ispanijoje atliktas tyrimas įrodė, jog dirbtinė šviesa, kurią skleidžia išmaniųjų prietaisų ir planšetinių kompiuterių ekranai sustabdo hormono, atsakingo už žmogaus paros ritmą ir dalinai už kūno svorio pokyčius, gamybą organizme. Neturite išmaniojo telefono? Labai nedžiūgaukite - šio hormono kiekį taip pat mažina nešiojamų kompiuterių, gatvių apšvietimo stulpų ir televizoriaus skleidžiama šviesa. |
|
daugiau
|
| | | |
|
Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) šį rudenį dirbantys Belgrado karo akademijos dėstytoja anesteziologė-reanimatologė docentė Vojislava Nešković ir kardiologijos profesorius Aleksandaras N. Nešković Kauną laiko antraisiais savo namais bei džiaugiasi galimybe pasidalyti patirtimi su kolegomis iš Lietuvos. Su sutuoktiniais iš Serbijos kalbėjomės apie sveikatos apsaugos ypatumus jų šalyje, privačią mediciną ir sunkumus, kurių neišvengia nė vienas mediko kelią pasirinkęs idealistas.
