 Medicinoje egzistuoja daugybė keisčiausių sindromų, apie kuriuos retas kada nors yra girdėjęs. Juos sunku paaiškinti ir suvokti, nepaisant to, kad kai kurie žmonės neišvengia jų. Pasmalsaukime, kokių retų ir neregėtų sindromų esama šiame pasaulyje.► Sprogstančios galvos sindromas
Pirmą kartą jis buvo aprašytas dar 1920 metais gydytojo ir psichiatro Roberto Armstrongo-Joneso. Jis šį sindromą apibūdino kaip miego sutrikimą, tiksliau tariant, pacientai, prieš užmigdami arba miego metu, patirdavo nemalonių išgyvenimų, t. y. juos pažadindavo sprogimą, šūvius iš ginklo, vandenyno, skalaujančio uolas, žmonių balsus primenantys garsai. Teigiama, kad garsas būna gana garsus, tačiau nelydimas skausmo. Visgi jį patiriantys žmonės paprastai jaučiasi išsigandę, nerimastingi, padidėja jų kraujospūdis ir pan. |
|
daugiau
|
|
 Visą gyvenimą svajojate nuvykti į Tailandą, bet tokiai kelionei vis neatsiranda nei laiko, nei pinigų, o gal tiesiog pritrūksta ryžto... Mes daug svajojame, puosialėjame pačias įvairiausias viltis ir štai, kai ateina momentas, kai tikrai galime jas įvykdyti, staiga susvyruojame ir nežinia kodėl – ar dėl ryžto trūkumo ar dėl baimės – sugalvojame kokį nors pasiteisinimą ir šios galimybės atsisakome. „Nėra pinigų“, „Gal kitą kartą“, „Aš per daug užsiėmęs“ – patys populiariausi mūsų naudojami pasiteisinimai. Negi jūs iš tiesų manote, kad šie sakiniai jums gali padėti gyventi laimingai? Stipriai klystate – juos vartodami jūs užtrenkiate visas duris tiek laimei, tiek sėkmei. |
|
daugiau
|
| | | |
 Mes, lietuviai, nuolat bambame, kad būtume gerokai laimingesni, jei dažniau mėgautumėmės saule. O dabar juokaujame, kad mūsų metuose yra devyni rudens mėnesiai ir trys – žiemos. Todėl mes ir niūresni, ir ne taip matomai spinduliuojame džiaugsmą, kaip kokie italai ar ispanai. Ir depresija mus užklumpa dažniau... Depresija yra vienas iš dažniausiai diagnozuojamų psichologinių sutrikimų, netgi įvardijama kaip liga. Apie depresiją girdime ir skaitome kasdien. Ji trukdo gyventi laimingą gyvenimą, sukelia įtampą ir pyktį. |
|
daugiau
|
| | | |
 Medžiai kartais vaizdžiai pavadinami kosminės energijos antenomis. Juk kartais užtenka priglusti prie medžio, kad pasijustume geriau. Medis atiduoda dalelę savo energijos, kai jį apkabina žmogus, dėl to gali net pagerėti sveikata. Geriausiai būtų turėti savo medį, toliau nuo miesto. Miškuose medžiai yra sukaupę daugiau teigiamos, gydančios energijos negu parkų medžiai, kurie neretai slepia kitų žmonių išgyvenimus… |
|
daugiau
|
| | | |
 Šypsena – tai kur kas daugiau negu veido išraiška, rodanti gerą nuotaiką. Daug dažniau žmonės šypsosi turėdami kokių nors tikslų, kurie jiems būtų naudingi. Visi žino, kad su besišypsančiu žmogumi bendrauti maloniau. Be to, šypseną galima būtų pavadinti vitaminu be jokių šalutinių poveikių. Todėl šypsokimės ir pasaulis (ar bent pusė jo) mums nusišypsos. Žmonės, kurie šypsosi atrodo patikimesni, atviresni ir dosnesni. Kita vertus, šypsena dažnai slepia tai, ką iš tikrųjų manome. Šypsenai neįmanoma atsispirti. Pamatę besišypsantį, žmonės jam tampa atlaidesni. |
|
daugiau
|
| | | |
 Didžiausias oro užterštumas būna miestuose, kur didžiausi transporto srautai. Ten, kur vyksta pagrindinis gyvenimas, vykdomi šalies valdymo sprendimai, veikia pramonės įmonės, mokosi vaikai ir studentai. Galbūt didmiesčiai nėra pačios tinkamiausios vietos mokslams? Galbūt naujų mokslo įstaigų statymo planuose turėtų būti atsižvelgta į tai, kad, pavyzdžiui, miesto pakraščiuose oras yra švaresnis? Juk, anot naujausių tyrimų, didėjanti planetos oro tarša mažina mūsų intelekto koeficientą.
Oras svarbus ne tik kvėpavimui. Taip, be deguonies neišgyventų nė vienas gyvas organizmas Žemėje. Net jei deguonies yra pakankamai, tačiau oras yra labai užterštas, visa, kas gyva silpsta ir galiausiai žūsta. Ko gero, neverta stebėtis, kad didėjant miestų taršai palaipsniui mažėja mūsų ir mūsų palikuonių intelekto koeficientas ir galimybės dirbti, ir uždirbti daugiau negu vidutinis arba minimalus atlyginimas. |
|
daugiau
|
| | | |
 Mobiliojo ryšio operatoriai prašo padidinti leistiną elektromagnetinio lauko spinduliuotės lygį 10 kartų. Tokį prašymą verslininkai motyvuoja dviem priežastimis. Pirma, reikia sudaryti palankesnes sąlygas gyventojams naudotis belaidžiu plačiajuosčiu ryšiu, vystyti naujų technologijų diegimą. Antra, šiuo metu Lietuvoje leistina elektromagnetinė spinduliuotė yra viena mažiausių visoje Europoje. Tačiau jei jau dabar skamba perspėjimai apie elektromagnetinių bangų poveikį sveikatai, kas nutiks, kai jų stiprumas padidės dešimteriopai? |
|
daugiau
|
| | | |
 Sekmadienį Vilniuje, Lukiškių aikštėje visą dieną šumuliuoja žalios mitybos, sveikos gyvensenos ir aplinkai palankaus gyvenimo būdo festivalis „Žalias FEST“. Nors lankytojų nėra daug, tačiau sėklų daiginimo subtylybėmis arba augalais, kuriais galima pakeisti pieną ir mėsą aktyviai domisi ne tik šeimos su mažais vaikais, tačiau ir Vilniaus senjorai. Vienas tokių, GRYNAS.lt pakalbintas ponas Stanislovas tikino, jog čia atėjo, nes „nori prasitęsti gyvenimą“ ir prašė, kad vietos, kur parduodamos ekologiškos sėklos, būtų skelbiamos viešai, per radiją. |
|
daugiau
|
| | | |
 Jei driežai ir buožgalviai gali atsiauginti galūnes, tai kodėl negalime mes? Biologas Michaelas Levinas tam nori panaudoti bioelektrą.Tiriate žmogaus kūno dalių atauginimo metodus. Ar daug rūšių gali natūraliai jas atsiauginti? Daug gyvūnų gali atsiauginti prarastas galūnes. Dažniausiai, plėšrūnui sugavus driežą už uodegos pastarasis pabėga, palikdamas tik savo uodegą. Norėdami pabėgti, driežai gali ne tik lengvai numeta savo uodegas, tačiau ir jas atsiaugina. |
|
daugiau
|
| | | |
 Tai ne visai auksinis gydymo standartas. Skausmą malšinantys vaistai, kurie iš esmės išnaikino daugelį Indijos grifų, dabar grasina paukščiams Europoje ir Afrikoje. Kilniesiems ereliams taip pat gali būti kilusi rizika. Indijos Gyps grifų ėmė mažėti nuo 1990 metų, dėl vaisto diklofenako naudojimo galvijams. Kuomet paukščiai misdavo gyvūnais, kuriems buvo skirtas skausmą malšinantis vaistas, šis pažeisdavo jų inkstus ir juos pražudydavo. |
|
daugiau
|
| | | |
|
