 Pirmadienį pasirodžiusioje naujausioje Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) ataskaitoje gerų naujienų nedaug. Mokslininkai teigia, kad klimato kaitos padariniai jau patiriami kiekviename žemyne ir vandenyne, jie yra rimtesni nei buvo tikėtasi, o ateityje tik dar labiau sustiprės. Pagrindinė ataskaitos žinia – klimato kaitos padariniai kelia didelę riziką visuomenės gerovei, tačiau vis dar galime rinktis, su kokio masto klimato kaita teks susidurti. „Ateityje klimatas tikrai keisis, tačiau sustabdę klimato kaitą 2°C ribose dar galėtume prisitaikyti prie pasekmių. Didesnis pasaulio temperatūros kilimas gali iššaukti nevaldomas gamtinių sistemų griūtis, vandens ir maisto trūkumą, masines klimato bėglių migracijas. |
|
daugiau
|
| | | |
 Baltijos jūrą kamuoja deguonies trūkumas. Labiausiai tai veikia organizmus gyvenančius ant jūros dugno, kur deguonies situacija yra pati prasčiausia. Mokslininkų teigimu, norint išsaugoti nykstančią ekosistemą ir išvengti dar didesnių problemų ateityje, būtina sumažinti azoto, fosforo ir kitų maistinių medžiagų kiekius patenkančius į Baltijos jūrą. Būtent iš sausumos atkeliaujantys teršalai daugiausiai ir prisideda prie spartaus deguonies jūroje mažėjimo. |
|
daugiau
|
| | | |
 Smegenų skenerių pagalba mokslininkai sugebėjo perskaityti žmonių mintis: magnetinio rezonanso vaizduoklyje (MRV) buvo sėkmingai identifikuoti ir itin tiksliai rekonstruoti veidai, apie kuriuos tiriamieji tuo tarpu galvojo. Mokslininkai teigia, kad šis „minčių skaitymo“ laimėjimas gali būti naudingas kriminalistikos srityje – liudytojai sukurtų fotorobotus, tiesiog galvojant apie nusikaltėlio veidą. Ateityje tai gali padėti sapnų rekonstravimo bei autizmo gydymo srityse. |
|
daugiau
|
| | | |
 Šunų šeimininkai nesiliauja stebėjęsi savo augintinių elgesiu. Nuolatos apstulbsta supratę, kokie sumanūs, išradingi ir protingi yra jų keturkojai geriausi draugai. Kol žmonės tyrinėja savo šunis namuose arba žaisdami su jais parkuose, tol rimti mokslo vyrai ir moterys atlieka sudėtingiausius tyrimus, kad išnarpliotų šunų psichologiją, sužinotų, kas lemia jų elgesį. Jie dienų dienas triūsia laboratorijose, kad išsiaiškintų, ar šunys tikrai supranta žmones, ar geba klausytis muzikos, ar moka skaičiuoti ir kaip jiems išeina apgauti šeimininkus. Šiame straipsnyje pateikti keli įdomiausi tyrimai apie šunis. |
|
daugiau
|
| | | |
 Kasdien parduotuvėse randasi vis naujų prekių, pažymėtų „eko“ ženklais. Jau galima gauti įvairių higienos priemonių, save gerbiantis prekybos centras siūlo greičiau aplinkoje suyrančių maišelių. O kaip su... vienomis populiariausių kontracepcijos priemonių - prezervatyvais? Ar yra pagamintų iš natūralių medžiagų, greičiau suyrančių? Juk jie gamtoje taip pat turėtų irti keliasdešimt metų. GRYNAS.lt skaitytojas Marius skundėsi Lietuvoje niekaip negalintis rasti ekologiškų prezervatyvų, gaminamų iš ėriukų aklosios žarnos. Kontraceptinių priemonių pardavėjai patvirtino, kad mūsų šalyje tokių prezervatyvų gauti labai sunku. Tačiau čia pat jie nukirto, kad norinčių dar ekologiško sekso – vienetai. |
|
daugiau
|
| | | |
 1757-aisiais dėl Viduržemio jūroje esančios Menorkos salos užvirė arši tuometinių Europos galingųjų kova. Pirmieji salos sostinę Maoną užėmė prancūzai, vadovaujant hercogui Rišeljė (Richelieu), tačiau netrukus miestą apgulė anglai. Taigi prancūzams teko rinktis: arba palikti miestą ir pasiduoti priešui, arba mirti badu. Kaip byloja legenda, turimas maisto atsargas sudarė vien alyvuogių aliejus ir kiaušiniai ir, kai siekdamas nors kiek paįvairinti skurdų valgiaraštį, Rišelje virėjas sumaišė kiaušinių trynius, aliejų ir pridėjo cukraus, gimė naujas padažas, kuris vėliau buvo pavadintas Maono miesto garbei - „maono padažu“. Arba tiesiog majonezu. |
|
daugiau
|
| | | |
 Kaskart atlikus gamtinius reikalus ir nuleidus vandenį tualete, į kanalizaciją pasiunčiame ne tik įvairių teršalų, bet ir daug naudingų medžiagų. Iš jų viena svarbiausių yra fosforas. Patekęs į nuotekas jis itin teršia aplinką, tačiau taip pat yra viena vertingiausių ir plačiausiai naudojamų medžiagų, kurios, kaip prognozuojama, galime pritrūkti jau po 250 metų. Mokslininkai jau seniai ieško būdų, kaip fosforą paprastai ir efektyviai atgauti iš nuotekų. Vokiečių tyrėjų komanda neseniai paskelbė apie pirmuosius sėkmingus bandymus šioje srityje. |
|
daugiau
|
| | | |
 Į pakuotes kasdieniame gyvenime esame linkę nekreipti dėmesio. Tiksliau – pastebime, jei koks nors daiktas yra nesupakuotas. Kasoje užklausti, ar reikės maišelio, klusniai linktelime galvą, kiekvieną daržovę įsidedame atskirai, o namie, išpakavę iš prekybos centro parsineštus produktus, jų pakuotėmis užpildome pusę šiukšlių dėžės.
Pakuočių sektorius – daugiau kaip 2 proc. Lietuvos BVP
Vienintelis produktas, kurį žmogus vartoja bent tris kartus per dieną yra maistas. Pagal pasaulio statistiką, maisto produktų pakuotės sudaro 50 proc. visų parduodamų pakuočių. |
|
daugiau
|
| | | |
 Didelė oro tarša per metus pražudo apie 7 milijonus žmonių visame pasaulyje, skelbiama antradienį pasirodžiusioje naujoje Pasaulio sveikatos organizacijos ataskaitoje. Dėl daugiau nei pusės mirčių kaltos iš atvirų krosnelių išmetamos smalkės ir suodžiai, rašo huffingtonpost.com.Daugiau miršta nuo taršos viduje
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, iš visų aplinkos sukeliamų pavojų sveikatai, būtent oro tarša nusineša daugiausiai gyvybių. 1 iš 8 gyventojų mirčių per metus pasaulyje priežastis yra didelis oro užterštumas. |
|
daugiau
|
| | | |
|
Prieš kelis mėnesius rinkoje pasirodė maišeliai, primenantis „senus gerus tarybinius laikus“ - „avoškos“. Tiesa, šios, kaip tikina verslininkas Viktoras Ušanevas, kitokios nei senais laikais – jau nebe medvilninės ir išlaikančios žymiai didesnį svorį. Šie maišeliai atkeliauja iš užsienio šalies, kurios pašnekovas nenorėjo įvardinti, bet patikino, kad juos naudojant pakartotinai sutaupoma maždaug 100 vienkartinių plastikinių įprastų maišelių.
