 Supratote jau po „Labas!“ Pasirodo, mūsų pasisveikinimai pasako daug – žmonėms pakanka mažiau, nei sekundės susiformuoti įspūdį apie kieno nors asmenybę, remiantis balsu. Žinome, kad mūsų balsas gali perduoti subtilius signalus apie mūsų lytį, amžių, netgi kūno stiprumą ir tam tikrus asmenybės bruožus, bet Philas McAleeras iš Glasgowo universiteto su kolegomis susidomėjo, ar iškart susidarome įspūdį. Norėdami tai išsiaiškinti, jie įrašė 64 žmones, skaitančius žinutę. Tada išskyrė žodį „hello“ ir paprašė 320 žmonių skalėje nuo 1 iki 9 įvertinti balsus pagal 10 asmenybės bruožų – tarp kurių buvo patikimumas, dominavimas ir patrauklumas. |
|
daugiau
|
|
|
|
|
 Per 20 metų Kinija sugebėjo labiau, nei perpus sumažinti tuberkuliozės atvejų skaičių. Ligos paplitimas dažnis sumažėjo nuo 215 atvejų 100 000 žmonių 1990 metais iki 108 atvejų 2010-aisiais.* Kinijos Ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis, sėkmę lėmė visuomene besiremianti programa, kuri perkėlė gydymą iš ligoninių į visuomenės sveikatos centrus (The Lancet, DOI: 10.1016/S0140-6736(13)62639-2). XX amžiaus dešimtajame dešimtmetyje tuberkuliozės atvejų mažėjo tik tose Kinijos provincijose, kuriose buvo plėtojama ši iniciatyva. Iki 2010 metų programa išsiplėtė ir dabar apima visas provincijas ir, todėl sergamumas tuberkulioze sumažėjo visoje šalyje. |
|
daugiau
|
| | | |
 Siekiant įveikti Alzheimerio ligą ir vėžį svarbu sužinoti daugiau apie žmogaus organizme esančius baltymus. Manoma, kad žmogaus organizme yra virš 20 tūkstančių baltymų. Jie atlieka pačias įvairiausias funkcijas – vaidina svarbų vaidmenį imuninėje sistemoje, perneša deguonį, sudaro ląsteles ir audinius. Negana to, tam tikri baltymai (antikūnai) atlieka apsauginę funkciją, kiti – veikia kaip hormonai. |
|
daugiau
|
| | | |
 Kasmet pasaulinės Žemės dieną vykstantys švietėjiški renginiai, akcijos ar iniciatyvos skatina žmones tausoti gamtą: eikvoti mažiau energijos, nešiukšlinti, rūšiuoti bei atiduoti pavojingas atliekas perdirbimui, bet geri norai dažniausiai trunka tik vieną dieną. Kartu su buitinėmis šiukšlėmis per metus vis dar išmetama daugiau nei 2 tūkst. tonų elektros ir elektroninės įrangos atliekų (EEĮA), tad „EMP recycling“ (EMP) įrengė 1 tūkst. specialių konteinerių tinklą, padėsiantį elektronikos atliekomis atsikratyti net atokiausiose gyvenvietėse. |
|
daugiau
|
| | | |
 Žemės dienos proga žalieji pačioje sostinės širdyje - Kudirkos aikštėje - suruošė pietus. Ant vaišių stalo atsidūrė produktai, kurie pagaminti iš genetiškai modifikuotų organizmų (GMO). Dalis praeivių nebijojo jais pasivaišinti. „GMO nėra naujiena šiandieniniam vartotojui. Tačiau pasaulio rinkoje GMO pasirodė prieš 18 metų. Todėl šiandien sunku pasakyti kokią įtaką šie organizmai daro ateities kartoms. Tuo tarpu mokslinės studijos pateikia vis naujesnius įrodymus apie alergijų, toksinų ar net vėžinių susirgimų grėsmes. Nežiūrint to, dienos šviesą išvysta vis naujesni ir įspūdingesnių modifikacijų tipai, kuriems duris plačiau atveria ne tik besivystančios šalys, bet ir aukštą reikalavimų kartelę iki šiol taikiusi Europos Sąjunga. |
|
daugiau
|
| | | |
 Tai suteikia naują prasmę posakiui apie gerą klausą. Manoma, kad muzikinis talentas gali slypėti genuose, lemiančiuose vidinės ausies sandarą. Mes suvokiame garsą dėl vidinėje ausyje esančių plaukuotųjų ląstelių, kurios jį paverčia elektriniu signalu ir perduoda galvos smegenims. Čia, keturkalnio apatiniuose kalneliuose, gauti signalai sujungiami į visumą su kita jutimine informacija ir tik tuomet siunčiami kitoms smegenų dalims. |
|
daugiau
|
| | | |
 Lietuvą pasiekia Vakarų pasaulio mada darbe užkandžiauti ne bandelėmis ar sumuštiniais, o specialiai sukurtais riešutų, sėklų ir džiovintų vaisių rinkiniais, praneša portalas lzinios.lt Mat šie produktai papildo energijos atsargas, bet neapsunkina organizmo. Pasak specialistų, tokie užkandžiai tampa alternatyva energetiniams gėrimams, šokoladui, o kartais ir sotiems pietums, po kurių dažnam sunku grįžti prie įprasto darbo ritmo, ypač jei tenka valandų valandas sėdėti prie kompiuterio. |
|
daugiau
|
| | | |
 Kadaise gajūs mitai, jog šiuolaikinė kontracepcija didina svorį ar sukelia vėžį, žlunga. Besisaugojant „netyčiuko“, Lietuvoje pirmenybė atiduodama hormoninėms tabletėms, nustatė vaistinių tinklas „Camelia“, paskelbęs populiariausių kontracepcijos priemonių penketuką. „Lyginant su praėjusiu dešimtmečiu, kontracepcijos paklausa Lietuvoje yra gerokai išaugusi, ypač – tarp jaunų moterų. Pastarosios, ieškodamas apsaugos nuo nepageidaujamo nėštumo, renkasi pažangiausias priemones, kurios dabar yra ne tik efektyvios, bet ir visiškai saugios. Taip pat gan sparčiai nyksta kadaise populiarus požiūris, kad geriamos kontraceptinės tabletės keičia kūno formas ar net sukelia vėžį“, – komentavo vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Gintarė Krikščiūnienė. |
|
daugiau
|
| | | |
 Lietuvoje jautienos suvartojame nedaug, kiekvienas vidutiniškai po 4 – 5 kilogramus per metus. Tačiau ar žinome, kokią jautieną valgome: mėsinių galvijų ar pieninių? Lietuvos gamtos fondo (LGF) organizuotame seminare „Tausojantį žemės ūkį skatinantis atsakingas vartojimas. Natūraliose pievose išauginta jautiena“ GRYNAS.lt žurnalistai aiškinosi, kuo skiriasi šių dviejų rūšių galvijų mėsa. |
|
daugiau
|
| | | |
 Plombyras be riebalų, tačiau toks pat skanus kaip ir riebalinis, kepimo aliejus su vitaminu C arba duona su žuvų taukais, tačiau be žuvies kvapo. Šių „maisto produktų“ dar nėra parduotuvėse, tačiau jų paragauti jau galima su nanodalelėmis eksperimentuojančiose laboratorijose. Pagal ES taisykles, jei produkto sudėtyje yra dirbtinai sukurtų nanomedžiagų, jos turi būti aiškiai nurodomos etiketėje. Europos Komisija pasiūlė naują šių medžiagų apibrėžimą, tačiau Europos Parlamentas kovo 12 dieną jam nepritarė. Kodėl? |
|
daugiau
|
| | | |
|
|
|
|
| |
