vaistai.lt
Geriausias konservavimo būdas, apie kurį kol kas žino tik nedaugelis (video)Liofilizacija yra vienas iš daugelio džiovinimo būdų, tačiau šiuo metu – geriausias. Džiovinant įprastu būdu vitamino C produkte lieka tik apie 40 procentų, o liofilizuojant – 100. Be to, tinkamai laikant liofilizuotus produktus, jų maistines ir skonio savybes galima išsaugoti labai ilgai – net iki 20 metų. Kaip teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto Biochemijos ir technologijos laboratorijos vedėjas Pranas Viškelis, liofilizacija – ateities konservavimo metodas, kuris sparčiai populiarėja jau šiandien ir greitu laiku taps neatsiejamu būdu norint išsaugoti ne tik įvairias maisto gėrybes.
daugiau
Kintant klimatui galime netekti juodos duonosNeįprastai šilta šių metų žiemos pradžia, staigiai užklupę dideli šalčiai, pernai balandžio mėnesį vis dar užpustyti laukai ir pievos - tik keli klimato kaitos padarinių Lietuvoje pavyzdžiai. Tokių reiškinių kaltininkais esame mes visi. Abejojantiems, kad mūsų maža šalis taip pat išgyvena negrįžtamus klimato pokyčius, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus specialistas Justinas Kilpys trečiadienio rytą pateikė apžvalgą, kokie klimato kaitos požymiai stebimi pasaulyje, ką turime Lietuvoje ir ko reikėtų tikėtis ateityje.
daugiau
„Kelionė“ į skrandį su vaizdo kamera: kaip virškinamas naminis ir konservuotas maistas? (Video)Tret-butilo hidrochinonas (TBHQ) – tai naftos pramonės šalutinis produktas. Jis yra vienas iš tų cheminių medžiagų, kurios nei gerai virškinamos, nei turi kokios nors naudos jūsų organizmui, tačiau kartu su kitais maisto priedai dažnai sutinkamos pigių maisto produktų sudėtyje. Virškinimo trakto specialistas, Masačiuseco ligoninės daktaras Braden Kuo atliko eksperimentą, kurio metu nufilmavo virškinamuoju traktu keliaujančius šviežius bei TBHQ „pagardintus“ užpilamus makaronus. Jau po dvidešimt minučių išaiškėjo sukrečiantys rezultatai.
daugiau
Nerašykite žinučių vaikščiodami – tai kenkia sveikatai!Šiandien žinučių rašymas yra viena populiariausių tarpusavio bendravimo formų, tačiau labai mažai žinome, kokį poveikį mums daro ši komunikacijos priemonė. Kvynslando universiteto Daktarė Siobhan Schabrun su kolegomis atliko tyrimą, kuris atskleidė, kad žinučių siuntimas, bei jų skaitymas vaikščiojant daro įtaką žmogaus laikysenai bei pusiausvyrai. Siekiant išsiaiškinti, kokį poveikį patiria žmogus vaikščiodamas ir kartu naudodamas mobilųjį telefoną, mokslininkų komanda atliko eksperimentą su 26 sveikais savanoriais.
daugiau
Kodėl augalai gydo žmones?Žemės vystymosi istorija – ilgas augmenijos ir gyvūnijos virsmo kelias. Apibendrinant milijonus metų trukusį procesą, galima būtų daryti išvadą, kodėl augalai įgijo neįtikėtinų savybių. Priešingai negu žmonės, gyvūnai, vabzdžiai bei mikroorganizmai, pavojaus akivaizdoje augalai negalėjo niekur pabėgti ir apsisaugoti. Būdami fiksuoti, t.y. įsitvirtinę žemėje šaknimis, jie turėjo arba išnykti arba adaptuotis, t.y. prisitaikyti prie esamos aplinkos. Pavojai augalų tykojo visur: kirmėlės ir parazitai iš dirvožemio, vabzdžiai, gyvūnai ir paukščiai iš oro.
daugiau
Sportas, kuriuo galima užsiimti visą gyvenimąRadistai – sportininkai, kuriems reikalinga ne tik klausa, bet ir ištvermė bei kantrybė. Ne kiekvienas galėtų dalyvauti varžybose, kurios trunka po 12 ar net 24 valandas. Pasaulinės pirmenybės trunka netgi dvi paras. Jose tradiciškai dalyvauja 15–17 žmonių komanda. Pasak KTU Radijo klubo Tarybos pirmininko dr. Gedimino Daubario, komanda turi būti ypatingai stipri, kompetentinga ir vieninga, o taip pat turėti bendrą troškimą – laimėti aukščiausią vietą.
daugiau
Neįtikėtinai jautri gyvūnų uoslė: užuodžia ne tik vėžio ląsteles, bet ir skirtingas jo rūšisTarptautinį projektą vykdžiusiai mokslininkų komandai, vadovaujamai neurobiologijos ir zoologijos profesoriaus Giovanni Galizia, pavyko pirmą kartą pademonstruoti vaisinių muselių gebėjimą atskirti vėžines ląsteles nuo sveikų ląstelių, naudojantis uoslės organais. Straipsnyje, publikuotame tarptautiniame mokslo žurnale „Scientific Report“ tyrėjai iš Konstanco universiteto (Vokietija) ir La Sapienza universiteto (Italija) aprašo, kaip galima užfiksuoti transgeninių vaisinių muselių Drosophilae uoslės receptorių suaktyvėjimą, sukeliamą tam tikro kvapo. Tyrėjai pabrėžia, kad šis metodas leidžia ne tik atskirti vėžines ląsteles nuo sveikų ląstelių, bet ir suskirstyti į smulkesnius pogrupius skirtingo tipo vėžines ląsteles.
daugiau
Ką apie jūsų asmenybę atskleidžia drabužiaiKasdienius drabužius renkamės ne šiaip sau – vienu ar kitu būdu jie nusako mūsų asmenybės ypatybes, atskleidžia tam tikrus bruožus. Tarkime, jeigu esate iš prigimties kukli ir rami, vargu ar į darbą atkeliausite ryškiai raudona aptempta suknele, o tai, kuriai būdingas ekscentriškumas, pilkos spalvos, kūno formas slepiantys drabužiai gali sukelti tikrą siaubą. Mados psichologė iš Niujorko Dawnn Karen portalui yahoo.com teigė, kad žmonės labai greitai prisiriša prie savo drabužių. Be to, siekdami vieno ar kito tikslo, mes aplinkiniams būtent darbužiai galime sudaryti tam tikrą įvaizdį, kuris jiems patiks arba ne...
daugiau
Gyvūnų imuniteto stiprinimasAtėjus viduržiemiui pradeda siausti įvairios infekcinės ligos, nes orai šiuo metų periodu labai permainingi – vieną dieną šąla, o kitą jau lyja. Todėl net tik žmonės, bet ir gyvūnai linkę sirgti tiek infekcinėmis ligomis, tiek bendrais peršalimais, ypač esant nepastoviai oro temperatūrai. Pasak Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Virusologinių tyrimų skyriaus vedėjos dr. Ingridos Jacevičienės, nusilpusi gyvūno imuninė sistema yra vienas iš veiksnių, sąlygojančių gyvūnų infekcijas. Tad įpusėjus žiemai reikėtų pasirūpinti augintinių imunitetu. 
daugiau
Rankos paspaudimas. Ką jis byloja apie žmogų?Sveikinantis paspausti ranką labiau priimta tarp vyrų. Tačiau oficialiuose, dalykiniuose susitikimuose ranka spaudžiama nepaisant lyties. Tad trumpai pasidomėkime, ką galima pasakyti apie žmogų iš jo rankos paspaudimo. Šis gestas atėjo iš tolimos praeities. Jau senovėje žmogus, sutikęs kitą asmenį, sveikindavosi iškėlęs rankas. Vėliau toks rankų mostas rodydavo, kad žmogus neturi ginklo, o jo tikslai – geranoriški. Bėgant laikui, rankų gestai keitėsi. Pasisveikinimo ženklu tapo prie širdies priglausta ranka, galiausiai – rankos paspaudimas. Žmogus ištiesia ranką kitam, spusteli ir kelis kartus papurto. Dažniausiai penkis ar septynis sykius. Beje, toks gestas reiškia ne tik pasisveikinimą, bet ir atsisveikinimą.
daugiau
3231 - 3240 iš 3348 Pirmas puslapis  Į ankstesnį puslapį  321 322 323 324 325 326 327 328 329 330  Į sekantį puslapį  Paskutinis puslapis 
 



Ieškomiausių TOP 5




Naudingos nuorodos