To pakanka, kad pradėtumėte verkti į savo liesą latte. Pieno riebumo paradoksas – tai užuomina, kad pasirinkus mažo riebumo pieno produktus, labiau tikėtina nutukti, negu valgant riebųjį variantą. Du naujausi tyrimai pridėjo papildomų argumentų šios idėjos patvirtinimui. Žurnale „Scandinavian Journal of Primary Health Care“ buvo pateikti švedų tyrimo, kuriame dalyvavo 1782 vyrai, rezultatai. Jo išvadose teigiama, kad nenugriebto pieno produktų vartojimas susijęs su mažesne centrinio nutukimo (pernelyg didelio svorio susikaupimo pilvo srityje) išsivystymo rizika. 16 susijusių studijų atskiros ir naujesnės metaanalizės žurnale „European Journal of Nutrition“ patvirtina šį svorio augimo sąryšį. |
daugiau
|
|
|
|
|
Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklos turės unikalią galimybę pasitikrinti, kokią įtaką jų veikla daro mus supančiai aplinkai. Austrijos specialistų parengtas Ekologinio pėdsako tyrimas – vienas iš svarbiausių žingsnių įvertinant mokyklos pasirengimą supažindinti jaunąją kartą su ekologišku gyvenimo būdu. Siekdamas skatinti moksleivių ir pedagogų sąmoningumą bei atkreipti dėmesį į aplinkos apsaugos problemas, Lietuvos vaikų ir jaunimo centras (LVJC) kartu su partneriais inicijuoja iki metų pabaigos truksiančią socialinę edukacinę programą „Darni Mokykla“. Pirmasis programos žingsnis – unikalus Ekologinio pėdsako tyrimas, kurį nuotoliniu būdu galės atlikti bet kuri ugdymo įstaiga. |
daugiau
|
| | | |
Eshelis Ben-Jacobas renka kolektyvinio bakterijų intelekto užuominas, sieldamas sužinoti, kaip galima nutraukti vėžio ląstelių tarpusavio komunikaciją. Fizikas papasakoja, kaip ši strategija gali netgi nukreipti ligą prieš ją pačią. Esate fizikas, kodėl tyrinėjate vėžį? Tyrinėju gamtinėse sistemose susidarančių struktūrų formavimosi modelį ir jau tris dešimtmečius populiarinu kolektyvinio bakterijų intelekto idėją. Tai prasidėjo nuo filosofinio noro rasti konkrečius skirtumus tarp negyvų dalelių ir vienaląsčių organizmų. |
daugiau
|
| | | |
GRYNAS.lt skaitytojai teigia pastebėję, kad ekologiškos skalbimo priemonės, pavyzdžiui, skalbimo rutuliai ar muilo riešutai, dėmes pašalina prasčiau už įprastines. Ar tai reiškia, jog pasiryžus tausoti aplinką teks keliskart perskalbti išteptą drabužį? Visgi skalbimo įmonių savininkai prasitaria, kad gal ne skalbimo priemonėse čia šuo pakastas - šiandieniniai maisto produktai gaminami tokios sudėties, jog jais išsitepus drabužius dėmes vis sunkiau ir sunkiau išplauti. |
daugiau
|
| | | |
Belaukiant tikrojo pavasario vis daugiau akių krypsta link žalumos – norisi ne tik palangę papuošti prieskoninių žolelių vazonėliais, bet ir galbūt užsiauginti vieną kitą daržovę. Tiems, kas neturi nuosavo žemės ploto, o galbūt net ir tingi kapstytis po žemę, tačiau nori šviežių daržo gėrybių – siūloma daržą tiesiog išsinuomoti. Už jus jį gali ne tik užsėti, pasodinti, prižiūrėti augantį derlių, bet ir, esant norui, pristatyti užderėjusias daržoves iki namų durų. Labai lengvai galite tapti inteligentišku tinginiu, turinčiu savo daržą. |
daugiau
|
| | | |
Lazdelės ir kolbelės – šviesai jautrūs elementai mūsų akyse, kurių veikimas bėgant metams, gali susilpnėti, sukeldamas aklumą. Rastas vaistas, kuris įtikina šalia esančias sveikas ląsteles atlikti darbą vietoj pakenktųjų. 2012 metais Richard Kramer iš Kalifornijos universiteto Berklyje pastebėjo, kad tam tikros cheminės medžiagos suleidimas į aklų pelių akis sukėlė šviesai nejautrių ląstelių atsaką į šviesą. Šios ląstelės perduoda nervinius impulsus iš lazdelių ir kolbelių į smegenis. Taigi, pelė atgavo galimybę išvyti šviesą. |
daugiau
|
| | | |
Greitojo maisto restoranų tinklas „McDonald‘s“ visą maisto gamybai naudotą aliejų jau dešimt metų perdirba į biokurą. Visose trijose Baltijos šalyse bulvyčių gruzdinimui naudotą aliejų „McDonald‘s“ atiduoda Lietuvos bendrovei „Biomotorai“. Vien per praėjusius metus „McDonald‘s“ šiai įmonei perdavė daugiau nei 158 tūkst. litrų naudoto aliejaus, iš kurio buvo pagaminta 135 tūkst. litrų biodegalų. „Rūpinamės aplinka, todėl nuolat ieškome būdų, kaip perdirbti maisto gamybos atliekas ir pakuotes. Džiaugiamės, kad jau dešimtį metų Baltijos šalių restoranuose panaudotą aliejų atiduodame, kad iš jo būtų gaminami biodegalai. |
daugiau
|
| | | |
Mokslininkai mano, kad jiems pagaliau pavyko galvos smegenyse aptikti miego "mygtuką", kuris siunčia organizmui signalą miegoti ir keltis. Oksfordo universiteto (Jungtinė Karalystė) neurologų atradimas gali reikšti proveržį gydant tokius miego sutrikimus kaip nemiga. Tyrėjai mano, kad "mygtukas" reguliuoja galvos smegenų neuronus. "Homeostatu" vadinamas darinys įspėja organizmą, kada jis nemiegojęs pernelyg ilgai, ir, kai organizmas pavargęs ir pasiruošęs pailsėti, įjungia miego procesus. |
daugiau
|
| | | |
Aplinkosaugos aktyvistų organizacija „Greenpeace“ įvairių mados namų vaikams skirtuose drabužiuose ir avalynėje rado kenksmingų cheminių medžiagų pėdsakų, praneša „Reuters“ naujienų tarnyba. Šie „Greenpeace“ atradimai verčia abejoti prabangos prekių sektoriaus reputacija ir teiginiais, jog jie laikosi aukštesnių standartų, nei masinių drabužių gamintojai. |
daugiau
|
| | | |
Kai kurie žmonės prisimena sapnus kiekvieną rytą, kiti juos prisimena tik kartais. Nauji tyrimai rodo, jog temporo-parietalinė jungtis (angl. temporo-parietal junction), pagrindinis vizualinės (ir ne tik) informacijos apdorojimo centras smegenyse, yra daug aktyvesnis pas sapnus gerai prisimenančius sapnuotojus. Padidėjęs aktyvumas šioje smegenų srityje galimai padidina dėmesio koncentraciją į išorės dirgiklius bei skatina didesnį budrumą miegant, tokiu būdu padėdama sapnuotojui įsiminti sapnus. |
daugiau
|
| | | |
|
|
|
|
|