 Kai kurie žmonės prisimena sapnus kiekvieną rytą, kiti juos prisimena tik kartais. Nauji tyrimai rodo, jog temporo-parietalinė jungtis (angl. temporo-parietal junction), pagrindinis vizualinės (ir ne tik) informacijos apdorojimo centras smegenyse, yra daug aktyvesnis pas sapnus gerai prisimenančius sapnuotojus. Padidėjęs aktyvumas šioje smegenų srityje galimai padidina dėmesio koncentraciją į išorės dirgiklius bei skatina didesnį budrumą miegant, tokiu būdu padėdama sapnuotojui įsiminti sapnus. |
|
daugiau
|
| | | |
 Amerikiečių psichologai sukūrė ir tobulina kompiuterinį žaidimą asmeniniams ir planštiniams kompiuteriams, kuris žymiai pagerina žmogaus regėjimą, jo aštrumą ir vizualinę reakciją, skelbiama žurnalo "Current Biology" straipsnyje. "Mūsų programos tikslas – ištreniruoti galvos smegenis taip, kad jos lengviau ir sparčiau suvoktų akies fiksuojamą regimąją informaciją, - pareiškė žaidimo bendraautorius, Kalifornijos universiteto Riversaide (UCR) psichologijos profesorius Aronas Zaicas (Aaron Seitz). – Įprastai mūsų fiziologinių organizmo funkcijų potencialas būna gerokai didesnis nei reikia tipiškam "vartotojiškam" lygmeniui. Mankštinantis treniruoklių salėje galima sutvirtinti raumenis. Taip pat ir nervų sistema: nevengdami protinio darbo, galime žymiai pagerinti smegenų darbo efektyvumą." |
|
daugiau
|
| | | |
 Nuo mažens buvome pratinami vengti purvo, stengtis iš tolo apeiti nešvarumus, o vos tik išsitepus stengtis kuo greičiau išsiplauti rankas ar suteptą rūbą. Puikiai prisimenu tuos laikus, kuomet ant beveik kiekvienos valgyklos sienos puikavosi gąsdinantys plakatai, raginantis laikytis higienos normų arba bent jau užrašas „Prieš vagį- plaukite rankas“. Taigi, kokie pavojai mūsų tyko šio raginimo nepaisant? |
|
daugiau
|
| | | |
 Internetinių komentarų entuziastai turi rimtų psichinių sutrikimų, byloja neseniai atlikto vieno didžiausių šio reiškinio tyrimų rezultatai. Kanados mokslininkai priėjo išvadą, kad uolūs internetiniai komentatoriai pasižymi tokių sutrikimų kaip narcisizmas (ekshibicionizmo „brolis“), psichopatija, sadizmas ar net rimtesnių sutrikimų bruožais. „Etatinius“ komentatorius tyrimo autoriai apibūdina taip: „Kuo daugiau asmuo skiria laiko komentarų rašymui, tuo rimtesnių psichinių problemų jis turi.“ |
|
daugiau
|
| | | |
 Ausų siera – nuostabus indikatorius, tinkantis įvertinti asmenybės identitetą ar nustatyti, ką žmogus valgė ir kur buvo. Monelo Cheminių jutimų centro (Monell Chemical Senses Center, Filadelfija, JAV) mokslininkai tvirtina, kad ausyse susidaranti substancija gali atskleisti net ir lytinę asmens orientaciją bei jo sveikatos būklę. Tyrėjai teigia, kad ausų sieros tyrimų pagrindu galėtų būti kuriami nauji testai, pagal kuriuos norint įvertinti žmogaus asmenybės identitetą, pakaktų žvilgtelėti į jo ausų turinį. |
|
daugiau
|
| | | |
 Jeigu krūptelėjote, kai kiti tik susiraukė, galbūt jums reikėtų pažvelgti į savo gyvenimo būdą. Taip galėjo atsitikti todėl, kad aplinkos veiksniai turi įtakos genams, kurie atsakingi už jautrumą skausmui. Kaip teigia Londono Karališkojo koledžo profesorius Tim Spector, buvo žinoma, kad stresiniai gyvenimo įvykiai, pavyzdžiui, mityba, rūkymas, alkoholio vartojimas ar sąlytis su tarša veikia genus, bet nebuvo aišku, kad jie turi įtakos būtent skausmo jutimą reguliuojantiems genams. |
|
daugiau
|
| | | |
 Pasaulio vaikų skiepijimas išgelbsti milijonus gyvybių, tačiau šių pastangų stebėjimo sistemai reikia atnaujinimo, sako Seth Berkley iš GAVI aljanso. Kaip manote, kiek skiepų reikia, norint visiškai imunizuoti vaiką? Vienos? Dviejų? Trijų? Gal penkių? Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) vertinimais, šis skaičius yra 11. Tai pagrindinės vakcinos, kurias turėtų gauti kiekvienas vaikas, kad būtų apsaugotas nuo daugelio luošinančių ir mirtinų ligų. Tai kodėl, vertindami skiepijimo lygį, skaičiuojame tik tris? |
|
daugiau
|
| | | |
 Neįtikėtina, ką gali padaryti nepadorios išdaigos. Seksualiniai susidūrimai tarp žmonių ir neandertaliečių lėmė daugeliui iš mūsų, kokie esame. Tai paveikė ne tik mūsų išvaizdą, bet ir imlumą kai kurioms ligoms. Aišku, tuo pačiu neandertaliečių genetinis palikimas įrodo, kaip mes skiriamės nuo mūsų seserinės rūšies. Neandertaliečiai gyveno Europoje ir Azijoje prieš beveik 200 000 – 30 000 metų. Na, o mūsų rūšis, kartais dar vadinama „šiuolaikiniu žmogumi“, atsirado Eurazijoje prieš beveik 65 000 metų. Vadinasi, šios dvi rūšys kurį laiką gyveno kartu. 2010 metais genetikai atskleidė, kad jie iš tikrųjų turėjo būti labai artimi kaimynai. |
|
daugiau
|
| | | |
 Dažnai iššvaistome daug laiko ir pastangų visai nereikšmingiems dalykams, o drąsios svajonės ir tikslai paskęsta užmaršty. Kaip savo veiklą ir energiją nukreipti tinkamu keliu? Surašykite savo gyvenimo tikslus ant popieriaus lapo, pataria psichologai. Kokie jūsų gyvenimo tikslai? Daugelis skaitytojų tikriausiai atsidusdamos atsakytų „nežinau“ arba „neįsivaizduoju“. Yra žmonių, kurie aiškiai suvokia savo pašaukimą, kryptingai eina užsibrėžto tikslo link. Tačiau daug yra tokių, kurie tik po daugelio metų suvokia, kad pasuko ne tuo keliu. Pastarieji sukandę dantis dirba nemėgstamą darbą, kad galėtų apmokėti sąskaitas, išlaikyti šeimą. |
|
daugiau
|
| | | |
|
Aplinkosaugos aktyvistų organizacija „Greenpeace“ įvairių mados namų vaikams skirtuose drabužiuose ir avalynėje rado kenksmingų cheminių medžiagų pėdsakų, praneša „Reuters“ naujienų tarnyba. Šie „Greenpeace“ atradimai verčia abejoti prabangos prekių sektoriaus reputacija ir teiginiais, jog jie laikosi aukštesnių standartų, nei masinių drabužių gamintojai.
