vaistai.lt
Be plakimo krūtinėje, be pulso... Be širdiesMūsų planetoje ne taip seniai gyveno du vyriškiai, kurie apie jų organizmo ypatumą nežinančiam šeimos gydytojui profilaktinio sveikatos patikrinimo metu gal net būtų įvarę infarktą: priešais tave – gyvas, kvėpuojantis ir mirksintis žmogus, o kraujospūdžio matavimo aparato rodyklė nė nesukurta. Pasiklausius stetoskopu, niekas neplaka ir krūtinėje – lyg nebūtų širdies. Jos tų vyriškių krūtinėse ir nebuvo. Kaip ir kraujospūdžio bei pulso. Teksaso Širdies klinikų gydytojai išrado naujo tipo širdies aparatą, kuris radikaliai skiriasi nuo visų kitų tokio pobūdžio mechanizmų. Naujoji dirbtinė širdis yra gerokai mažesnė, patikimesnė, kainuoja mažiau ir tarnauja ilgiau. Tiesa, turint tokią širdį, tektų gyventi be pulso.
daugiau
Prisimenate tai? Ne, neprisimenateNetikri prisiminimai būdingi visiems. Netgi žmonės su išskirtine at­mintimi kartais išsigalvoja, to nesuvokdami. Gana nesunku pasakyti, kodėl atsimename įvairius dalykus: tam skirta ne viena smegenų sritis – ypač hipokampas. Taip pat lengva suprasti, kodėl kai ką pamirštame: užimtos smegenys tiek tegali atsiminti. Įdomiau tai, kas nutinka tarp atsiminimo ir užmiršimo: kai aiškiai atsimename dalykus, kurie paprasčiausiai niekada nevyko.
daugiau
Neurochirurgai mokosi operuoti 3D spausdintuvaisTikriausiai visi pacientai, kuriems prireikė galvos smegenų operacijos, norėtų, kad juos operuojantis neurochirurgas turėtų daug praktikos. Dar geriau, jei ta praktika būtų atlikta kuo tikroviškesnėmis sąlygomis. Kaip tik tokios sąlygos kuriamos Floridos universitete, į pagalbą pasitelkiant smegenų modelius, atspausdintus 3D spausdintuvais, bei operacijų simuliacijas. Universitete dirbantys mokslininkai sukūrė unikalų prietaisą, gebantį imituoti „mišrią realybę“, kuris chirurgams suteikia galimybę išbandyti realius operacijų metodus naudojantis smegenų modeliais, sukurtais remiantis tikrais medicininiais atvejais ir pacientais. Modeliai kuriami naudojant duomenis, gaunamus magnetinio rezonanso (MRI) ir kompiuterinės tomografijos (KT) skeneriais: remiantis šiais duomenimis 3D spausdintuvu atspausdinama žmogaus smegenų ir kaukolės imitacija, kurią dengia dirbtinė oda.
daugiau
Kaip šiltas ruduo veikia kenkėjus?Daugelis gyventojų džiaugiasi, kad įsibėgėjus rudeniui vis dar šilta, už lango nepliaupia lietus, neerzina šlapdriba ir apledėję automobilių stiklai. Tik ar toks oras teigiamai veikia gamtą?

Lapkričio vidury – vapsvos
Biologas Liutauras Grigaliūnas, UAB „Dezinfa“ ekspertas, pastebi, kad šiuo metu jau daugelis kenkėjų turėtų būti išmirę ar pasislėpę šiltose žiemojimo vietose, tačiau vabzdžiai vis dar aktyvūs. „Lapkričio pabaiga, o lauke skraido vapsvos – tai neįprastas reiškinys gamtoje“, – pastebi L. Grigaliūnas. Kenkėjų kontrolės ekspertas pasakoja, kad vis dar gaunama užklausimų dėl šių vabzdžių  aktyvumo – tenka nukabinti vapsvų lizdus, kuriuose knibžda gyvų vabzdžių, o juk darbininkės ir patinai šiuo metų laiku dažniausiai jau būna žuvę.

daugiau
Kompiuteriniai žaidimai – įgūdžiams formuoti, lavinti, stresui malšinti?Kompiuteriniai ar vaizdo žaidimai jau senokai tapo vienu iš populiariausių laisvalaikio praleidimo būdų. Tiek vaikų, tiek suaugusiųjų. Pagal 2010-2011 metų JAV statistikos duomenis, vidutinis tokio žaidėjo amžius – 34 metai. Didžiausią žaidėjų dalį sudaro 18–49 metų asmenys. Vidutinė žaidėjo patirtis – 12 metų.

Kas ir kiek laiko žaidžia
Jei kalbėtume apie laiką, praleidžiamą virtualiame žaidimo pasaulyje, Vakarų Europoje ir JAV mergaitės kompiuterinius žaidimus žaidžia vidutiniškai po 5-6 valandas per savaitę. Berniukai tam skiria du kartus daugiau laiko – po 13 valandų per savaitę. Paprastus ar vidutinio sudėtingumo žaidimus perkanda ir 2-5 metų vaikai. Kasdien žaisdami juos, vaikai praleidžia apie 28 minutes.

daugiau
Kas gali sukelti mėsos švytėjimąPasitaiko atvejų, kai vartotojai sunerimsta dėl nedažnai pasitaikančio reiškinio – mėsos švytėjimo. Tokį mėsos švytėjimą gali sukelti švytinčios (liuminescuojančios) bakterijos Photobacterium phosphoreum, Vibrio phosphoreum. Šios bakterijos gali būti išskiriamos iš jūros vandens (1 ml gali būti iki 100 vnt.) arba jūrinių žuvų, jūrinių vėžiagyvių. Kai kurios liuminescuojančios bakterijos gyvena simbiozėje su jūriniais organizmais. Pavyzdžiui, kai kurios jūrinės žuvys ir sepijos turi švytinčius organus, kuriuose gyvena liuminescuojančios bakterijos. Jos gali skleisti melsvai žalią šviesą. Tiesa, švyti jos tik tada, jei yra gerai aprūpinamos deguonimi.
daugiau
Kas iššvaistė e. sveikatai skirtus 15 mln. litų?Nuo 2005 m. pradėta kurti nacionalinė elektroninės sveikatos sistema turėjo būti sukurta, įdiegta ir veikti jau dabar. Tačiau nutiko „kaip visada“ – pinigai gauti, išleisti, o rezultato  nėra. Už teisingumą ir skaidrumą atsakingos institucijos dėl iššvaistytų milijonų išbarė pagrindinę projekto vykdytoją – Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM) ir paragino nubausti kaltininkus. SAM paskelbė kaltųjų medžioklę.

Nacionaliniai finansiniai e. sveikatos ypatumai
Nuo 2005 m. nacionalinei e. sveikatos sistemai SAM išleido 34 milijonus litų, bet per 8 metus sistema taip ir nebuvo sukurta.

daugiau
Kaip cinkas nužudo itin pavojingą bakterijąAustralijos mokslininkai nustatė, kad cinkas gali „numarinti badu“ vieną labiausiai mirtinų pasaulio bakterijų, neleisdamas įsisavinti jai būtino mikroelemento. Adelaidės ir Kvinslendo universitetų mokslininkų atradimas atveria naujas galimybes sukurti priešbakterinius agentus, kurie kovotų su Streptococcus pneumoniae bakterija. Dėl šios bakterijos per metus pasaulyje miršta daugiau kaip milijonas žmonių, daugiausia vaikai, pagyvenę ir kiti lengvai pažeidžiami žmonės, kuriuos palaužia plaučių uždegimas, meningitas ir kitos sunkios užkrečiamosios ligos. Mokslininkai ištyrė, kaip cinkas bakterijoje suvaržo baltymų nešiklį, kad jis negalėtų įsisavinti mangano, kuris Streptococcus pneumoniae bakterijai reikalingas, kad ji žmogaus organizme sukeltų ligas.
daugiau
Nuodai, kurie gydoŠiuolaikinė medicina vis dažniau atsigręžia į senosios medicinos metodus ir gydymo priemones. Tam tikrų ligų ir būklių gydymas gyvūnų ar augalų nuodais – vienas iš tokių metodų, skaičiuojančių tūkstantmečius. Ypatingą dėmesį pastaruoju metu mokslo pasaulis sutelkė į gyvačių ir bičių išskiriamas nuodingąsias medžiagas. Kai kurios gyvačių ar bičių nuodų nuodingosios molekulės jau pritaikytos diagnostikoje, gydyme. Tikimasi, kad ilgametės žinios su patirtimi, inovatyvios technologijos ir kryptingi eksperimentai su minėtais nuodais atvers dar daugiau galimybių sergantiems neurologinėmis ligomis, diabetu, hipertenzija, net vėžiu ar ŽIV.
daugiau
Vakarų šalyse populiarėjantis „sveikas būstas“ Lietuvoje vis dar egzotikaTobulėjant statybų technologijoms, o ekspertams labiau pabrėžiant sveikatos bei ekologijos faktorius, vis dažniau atkreipiamas dėmesys ir į „sveiką būstą“. Daugiau nei trečdalis Vakarų šalių gyventojų jau orientuojasi į sveiką ir energijos požiūriu efektyvų gyvenimo stilių, tačiau Lietuvoje rūpestis būsto efektyvumu ir klimatu dar nėra svarbiausias kriterijus statant ar įsigyjant būstą. Lietuvoje viešėjęs sveikų statybų ekspertas iš Vokietijos Josefas Spritzendorferis, seminare „Energiškai efektyvi statyba ir renovacija. Vokiškos gerosios praktikos projektų Lietuvoje pristatymas“ pabrėžė, kad statinio efektyvumas priklauso nuo paties pirminio veiksmo – būsto projektavimo. „Netinkamai projektuojant, pavyzdžiui, sienų sujungimus, susidaro tarpai – šilumos tiltai, kurie lemia pelijimo proceso pradžią.
daugiau
3281 - 3290 iš 3348 Pirmas puslapis  Į ankstesnį puslapį  321 322 323 324 325 326 327 328 329 330  Į sekantį puslapį  Paskutinis puslapis 
 



Ieškomiausių TOP 5




Naudingos nuorodos