 …gal ir galėtum sustoti, jei žinotum visas gudrybes, kurias naudoja maisto gamintojai. Pripažinkime – ne kartą ir ne du staiga užsinorėdavome ko nors skanaus. Traškančio, tirpstančio burnoje, itin mėgstamo gardumyno. Kartais – net konkretaus produkto. Bulvių traškučių pakelio, vytinto kumpio griežinėlio, šokolado batonėlio su fantastiško skonio įdaru ar bent vienos stiklinės dietinės kolos. Šį „maistinį“ troškimą dažnai sau patyliukais pateisindavome sutrikusia hormonų pusiausvyra (iš tiesų, kartais jai sutrikus, norime aštraus, sūraus ar saldaus maisto), organizmo energijos ar maisto medžiagų trūkumu, net bloga nuotaika. Be to, populiarėja nauja mitybos kryptis – intuityvus valgymas. Valgau ko noriu ir kiek noriu. O dabar būtent norisi to šokoladinio batonėlio spalvingoje pakuotėje. |
|
daugiau
|
| | | |
 Tikriausiai jokia kita liga nepadarė tokios dramatiškos įtakos menui, muzikai ir literatūrai. Dabar mokslas parodė, kad tuberkuliozė tokio pat amžiaus kaip ir pati žmonija. Tyrimai atskleidė, kad tuberkuliozės bakterija atsirado prieš daug dešimčių tūkstančių metų, kai pirmieji anatomiškai dabartiniai žmonės dar nepradėjo savo globalios migracijos iš gimtosios Afrikos. Džiovos, kaip anksčiau ji buvo vadinama, siaubai, persmelkia naujausių laikų istoriją – be abejonės, jos pasiglemžtų rašytojų ir menininkų skaičiaus atspindys. |
|
daugiau
|
| | | |
|
 Mokslo žurnale „PLOS Genetics“ publikuotame tyrime pristatomas biologinis procesas, lemiantis tai, ar žmogus dešiniarankis, ar kairiarankis. Mokslininkai iš Oksfordo, Šv. Endriu, Bristolio universitetų ir Nyderlandų Max Plank instituto teigia nustatę koreliacijas tarp dešiniarankystės bei kairiarankystės ir genų, susijusių su kairės beidešinės pusių asimetrijos vystymusi embrione.
|
|
daugiau
|
| | | |
 Anksčiau laikyta vien karkasu, mūsų viduje esanti matrica gali pasiūlyti neregėtas regeneracijos galimybes – nuo organų ir kaulų iki smegenų. „Tai prasidėjo kaip mažas skauduliukas šalia kelio, tikriausiai nuo uodo įkandimo,“ pasakoja Elizabetha Loboa. Bet antibiotikų tepalas nepadėjo ir per dvi savaites iš vienos žaizdos pasidarė trys. Iš žaizdos vaizdo jos gydytojas įtarė supermikrobų MRSA infekciją ir paskyrė galingus naujausius geriamus antibiotikus. Čia pagunda pasidarė tiesiog nebepakeliama. „Užuot juos gėrusi, nusprendžiau išbandyti savo kuriamą gydymą su savimi,“ prisimena ji. |
|
daugiau
|
| | | |
|
 Labai – spalva turi ne mažesnę reikšmę nei skonis su visais vitaminais, mineralais ir kalorijomis. Dietologai teigia, kad tarp naudingų produktų savybių ir jų spalvos yra tiesioginis ryšys.
Pavyzdžiui, balti produktai: pienas, ryžiai, česnakas, žiediniai kopūstai ir t. t. turi raminantį poveikį, todėl juos patartina vartoti į agresiją linkusiems, dirgliems ir nervingiems žmonėms. Balti produktai taip pat valo organizmą nuo susikaupusių toksinų.
Mėlyni produktai: vynuogės, mėlynės, slyvos turi savybių, kurios itin naudingos regėjimui, taip pat saugo kraujagysles nuo kalkėjimo.
|
|
daugiau
|
| | | |
 Išties keista ir sunkiai suprantama fobija: jos kamuojamus žmones panika ištinka išvydus skylę. Tripofobijos slegiami žmonės siaubingai sutrinka ir išsigąsta pamatę muilo burbulus, porėtą šokoladą, kempinę-plaušinę ar bet kokį kitą daiktą, kuris turi skylučių. Galbūt ir skrudinimo duonos riekelę ar gabalėlį fermentinio sūrio. Išvydus baimės objektą, tripofobus gali apimti migrena, panikos priepuoliai, išpilti prakaitas. Naujo tyrimo rezultatai nušvietė galimas šio sutrikimo priežastis. Medikai aiškina, kad šios baimės objektai gali būti įvairūs – pradedant vizualiai skyles primenančiais objektais, baigiant nuodingais gyvūnais. |
|
daugiau
|
| | | |
 Jauni vyrai yra mažiau linkę į nuotykius, nei praėjusi karta, teigia šv. Andriaus universiteto mokslininkai. Pasak jų, taip yra todėl, jog šios kartos jaunimas yra mažiau motyvuotas ir prastesnio fizinio pasiruošimo. Profesorė Kate Cross kartu su Škotijos psichologijos ir neuromokslų specialistais atliko tyrimą, kuris skelbiamas žurnale „Scientific Reports“. Tyrimas rėmėsi studija, atlikta dar 1978 metais. Tuomet pasirodė, jog 48 procentai apklaustų vyrų į jaudinančius nuotykius buvo linkę labiau, nei moterys. Tačiau laikai pasikeitė. |
|
daugiau
|
| | | |
 Žurnalas „Oxford Economics Papers“ skelbia, kad per pastarąjį šimtmetį smarkiai pakito vyrų europiečių ūgis. Žinoma, į padebesių pusę. Pasirodo, nuo XIX a. vidurio iki 1980 m. Europos vyrai paaugo vidutiniškai 11 cm. Taigi, maždaug visa galva. Esekso universiteto (Jungtinė Karalystė) tyrėjas Timotis Hetonas 15 Europos valstybių maždaug 21-erių metų amžiaus vyrų ūgio vidurkio duomenis, surinktus nuo 1870 m. iki 1980 m. Paaiškėjo, kad ūgio vidurkis per tą laikotarpį, nepaisant dviejų pasaulinių karų ir Didžiosios ekonominės depresijos, pastebimai išaugo. |
|
daugiau
|
| | | |
 Bendraujant su Olga Nefedova suvoki, kad turi turėti daugiau tikėjimo nei konsultuojantis dėl sveikatos su bet kokiu kitu sveikatos specialistu. Daugelį gyvenimo reiškinių – mūsų santykius, ligas, užvaldančias mintis ir jausmus – ji vertina operuodama labai nematerialiomis kategorijomis. Klasikinį medicininį išsilavinimą turinti moteris fizinių ligų priežasčių ieško mūsų emocijose, biolauko pažeidimuose ir net praeituose gyvenimuose. Psichologės išsilavinimas ir liaudies medicinos žinios paverčia ja modernia „močiute“, pas kurią seniau eidavo pasitarti visas kaimas. |
|
daugiau
|
| | | |
|
Miegodami sapnuojame mes visi, tačiau toli gražu ne visi pabudę atsimename regėtus vaizdinius. Mokslininkai nėra tikri, kodėl taip yra. Norėdami tai išsiaiškinti, jie į pagalbą pasitelkė elektroencefalografiją smegenų aktyvumui stebėti. Paaiškėjo, jog sapnus prisimenančių žmonių smegenys aktyviau reaguoja į išorinius dirgiklius – tai gali būti raktas į mįslę. Buvo tiriami 36 savanoriai, kurie per ausines klausėsi foninių garsų, kartais pertraukiamų ištariamų vardų – tarp jų ir tiriamojo žmogaus. Smegenų aktyvumas šiomis sąlygomis buvo tiriamas tiek savanoriams miegant, tiek būnant budriems. 
