 Laisvalaikio leidimas kartu su keturkoju augintiniu gali reikšmingai sumažinti jo šeimininko kraujo spaudimą. Tokias išvadas padarė Merilendo universiteto mokslininkai, „Waltham“ gyvūnų augintinių mitybos centro užsakymu atlikę tyrimus su vyresnio amžiaus žmonėmis. Tyrime dalyvavo 50 metų ir vyresni šunų šeimininkai, turintys polinkį į lengvą hipertenziją. Rezultatai parodė, kad šalia esant keturkojui augintiniui, jo šeimininko kraujo spaudimas yra žemesnis. Todėl mokslininkai padarė išvadas, kad šuns laikymas vyresnio amžiaus žmonėms gali būti veiksminga priemonė, siekiant sumažinti hipertenzijos vystymąsi. |
|
daugiau
|
| | | |
 ŽIV-1, virusas, sukeliantis AIDS, garsėja savo sugebėjimu išsisukti nuo imuninės sistemos. Naujas tyrimas rodo, kad šis landumo talentas priklauso nuo kapsidės baltymo, sudarančio viruso išorinį dangalą. Xavieras Lahaye'is ir Takeshi'is Satoh'o iš Curie instituto Paryžiuje atrado, kad ŽIV-1 kapsidė paslepia savo DNR nuo dendritinių ląstelių – sargų, aptinkančių kylančias grėsmes ir mobilizuojančių imuninę sistemą. Tyrėjams taip pat pavyko pakelti šią imuniteto uždangą, pakeičiant kapsidę. „Žaisdami su kapside, sukūrėme ŽIV-1, kuris nesidaugina, bet gali stimuliuoti imuninį atsaką,“ sakė tyrimui vadovavęs Nicolas Manel. „Įsivaizduojame, kad galėtume pakeisti virusą ir naudoti jį kaip vakciną.“ Rezultatai publikuoti šiandien žurnale Immunity. |
|
daugiau
|
| | | |
 Mokslininkų komanda iš penkių Didžiosios Britanijos universitetų nustatė geną, atsakingą už alkoholio vartojimą, galintį peraugti į alkoholizmą. Neseniai atliktas tyrimas parodė, jog paprastos laboratorinės pelės nejaučia potraukio alkoholiui ir, galėdamos rinktis tarp vandens ir alkoholio, renkasi gerti vandenį. Tačiau pelės, turinčios mutavusį, Gabrb1 vadinamą geną, gavusios pasirinkimo teisę, dažniausiai renkasi ne vandenį, o alkoholį, tyrimo metu pastarasis sudarydavo beveik 85 proc. visų per dieną suvartojamų skysčių. |
|
daugiau
|
| | | |
 Jonas fon Esenas (Jonas Von Essen) tapo Londone vykusio Atminties pasaulio čempionato nugalėtoju. Maža to, jis surinko aukščiausią balų skaičių per visą 22 metus siekiančią čempionatų istoriją. Vakar 23-ejų švedas, būsimasis matematikos mokytojas J. fon Esenas iš Geteborgo įveikė čempionato favoritą Johaną Malou (Johannas Mallow) – genijų, kuris dėl savo neįtikėtinos atminties pravardžiuojamas "Žmogumi-Kietuoju Disku". "Tikrai nesitikėjau tapti pasaulio čempionu, - kuklinosi rekordinio pasiekimo autorius. – Aš čempionate dalyvavau tik antrą kartą. Savo rezultatu esu labai patenkintas. Man sakė, kad jis – geriausias per visą čempionatų istoriją. Treniravausi po 4-5 val. per dieną. Dabar noriu atsipūsti, apžiūrėti turistines įžymybes ir pasilepinti veganiškų keksiukų krautuvėlėje." |
|
daugiau
|
| | | |
 Jonas Kvederaitis (63 m.) nebevartoja alkoholio 33 metus. Jo blaivybė prasidėjo nuo garsaus pareiškimo – „Daugiau gerti nebegaliu“. Būtent taip vadinosi jo pirmoji išleista knyga. Daugelis tuomet jį gąsdino, kad toks drąsus pareiškimas iš esmės užvers jam visas duris. Jis dirbo mokytoju. Tačiau garsiai ištarti žodžiai nesutrukdė būti mokyklos direktoriumi, kurį laiką užimti savivaldos politiko postą, apkeliauti visą Europą. Ne taip seniai J. Kvederaitis antrą kartą nusižengė tradicinės medicinos dogmoms – alternatyviais būdais gydėsi diabetą, kuriuo serga kelis dešimtmečius. Vyras penkis mėnesius nesileidžia insulino. |
|
daugiau
|
| | | |
 Mūsų planetoje ne taip seniai gyveno du vyriškiai, kurie apie jų organizmo ypatumą nežinančiam šeimos gydytojui profilaktinio sveikatos patikrinimo metu gal net būtų įvarę infarktą: priešais tave – gyvas, kvėpuojantis ir mirksintis žmogus, o kraujospūdžio matavimo aparato rodyklė nė nesukurta. Pasiklausius stetoskopu, niekas neplaka ir krūtinėje – lyg nebūtų širdies. Jos tų vyriškių krūtinėse ir nebuvo. Kaip ir kraujospūdžio bei pulso. Teksaso Širdies klinikų gydytojai išrado naujo tipo širdies aparatą, kuris radikaliai skiriasi nuo visų kitų tokio pobūdžio mechanizmų. Naujoji dirbtinė širdis yra gerokai mažesnė, patikimesnė, kainuoja mažiau ir tarnauja ilgiau. Tiesa, turint tokią širdį, tektų gyventi be pulso. |
|
daugiau
|
| | | |
 Netikri prisiminimai būdingi visiems. Netgi žmonės su išskirtine atmintimi kartais išsigalvoja, to nesuvokdami. Gana nesunku pasakyti, kodėl atsimename įvairius dalykus: tam skirta ne viena smegenų sritis – ypač hipokampas. Taip pat lengva suprasti, kodėl kai ką pamirštame: užimtos smegenys tiek tegali atsiminti. Įdomiau tai, kas nutinka tarp atsiminimo ir užmiršimo: kai aiškiai atsimename dalykus, kurie paprasčiausiai niekada nevyko. |
|
daugiau
|
| | | |
 Tikriausiai visi pacientai, kuriems prireikė galvos smegenų operacijos, norėtų, kad juos operuojantis neurochirurgas turėtų daug praktikos. Dar geriau, jei ta praktika būtų atlikta kuo tikroviškesnėmis sąlygomis. Kaip tik tokios sąlygos kuriamos Floridos universitete, į pagalbą pasitelkiant smegenų modelius, atspausdintus 3D spausdintuvais, bei operacijų simuliacijas. Universitete dirbantys mokslininkai sukūrė unikalų prietaisą, gebantį imituoti „mišrią realybę“, kuris chirurgams suteikia galimybę išbandyti realius operacijų metodus naudojantis smegenų modeliais, sukurtais remiantis tikrais medicininiais atvejais ir pacientais. Modeliai kuriami naudojant duomenis, gaunamus magnetinio rezonanso (MRI) ir kompiuterinės tomografijos (KT) skeneriais: remiantis šiais duomenimis 3D spausdintuvu atspausdinama žmogaus smegenų ir kaukolės imitacija, kurią dengia dirbtinė oda. |
|
daugiau
|
| | | |
 Daugelis gyventojų džiaugiasi, kad įsibėgėjus rudeniui vis dar šilta, už lango nepliaupia lietus, neerzina šlapdriba ir apledėję automobilių stiklai. Tik ar toks oras teigiamai veikia gamtą? Lapkričio vidury – vapsvos
Biologas Liutauras Grigaliūnas, UAB „Dezinfa“ ekspertas, pastebi, kad šiuo metu jau daugelis kenkėjų turėtų būti išmirę ar pasislėpę šiltose žiemojimo vietose, tačiau vabzdžiai vis dar aktyvūs. „Lapkričio pabaiga, o lauke skraido vapsvos – tai neįprastas reiškinys gamtoje“, – pastebi L. Grigaliūnas. Kenkėjų kontrolės ekspertas pasakoja, kad vis dar gaunama užklausimų dėl šių vabzdžių aktyvumo – tenka nukabinti vapsvų lizdus, kuriuose knibžda gyvų vabzdžių, o juk darbininkės ir patinai šiuo metų laiku dažniausiai jau būna žuvę. |
|
daugiau
|
| | | |
|
„Vyrai apie seksą pagalvoja kas 7 s. Ar net kas 5 s.“ „Moterys apie seksą pagalvoja gerokai rečiau nei vyrai.“ „Vyrų seksualinės fantazijos – labiau vizualinio pobūdžio, moteris jaudina romantinės situacijos.“ „Dabar sekso manija pasaulį apėmusi labiau nei praeityje.“ Iš visų šių teiginių teisingas tik vienas. Paskutinis. Apie tai byloja naujausias britų (Anglijos, Škotijos, Velso gyventojų) seksualinių nuostatų ir intymaus gyvenimo apklausos rezultatai. Visai neseniai Jungtinėje Karalystėje (JK) buvo pristatyti britų seksualinių nuostatų ir intymaus gyvenimo apklausos (Natsal) rezultatai. Tokia apklausa – viena didžiausių pasaulyje. Ji atliekama kas 10 metų. Iki šiol britų apklausa buvo vykdoma 1990 ir 2000 m. Naujausia apklausa vykdyta 2010-2012 m. Joje dalyvavo daugiau 15 tūkst. respondentų. Tad kuo gi ypatingas britų seksualinis gyvenimas? Kokių reikšmingų pokyčių pastebėjo tyrėjai?
