 Jonas Kvederaitis (63 m.) nebevartoja alkoholio 33 metus. Jo blaivybė prasidėjo nuo garsaus pareiškimo – „Daugiau gerti nebegaliu“. Būtent taip vadinosi jo pirmoji išleista knyga. Daugelis tuomet jį gąsdino, kad toks drąsus pareiškimas iš esmės užvers jam visas duris. Jis dirbo mokytoju. Tačiau garsiai ištarti žodžiai nesutrukdė būti mokyklos direktoriumi, kurį laiką užimti savivaldos politiko postą, apkeliauti visą Europą. Ne taip seniai J. Kvederaitis antrą kartą nusižengė tradicinės medicinos dogmoms – alternatyviais būdais gydėsi diabetą, kuriuo serga kelis dešimtmečius. Vyras penkis mėnesius nesileidžia insulino. |
|
daugiau
|
| | | |
 Mūsų planetoje ne taip seniai gyveno du vyriškiai, kurie apie jų organizmo ypatumą nežinančiam šeimos gydytojui profilaktinio sveikatos patikrinimo metu gal net būtų įvarę infarktą: priešais tave – gyvas, kvėpuojantis ir mirksintis žmogus, o kraujospūdžio matavimo aparato rodyklė nė nesukurta. Pasiklausius stetoskopu, niekas neplaka ir krūtinėje – lyg nebūtų širdies. Jos tų vyriškių krūtinėse ir nebuvo. Kaip ir kraujospūdžio bei pulso. Teksaso Širdies klinikų gydytojai išrado naujo tipo širdies aparatą, kuris radikaliai skiriasi nuo visų kitų tokio pobūdžio mechanizmų. Naujoji dirbtinė širdis yra gerokai mažesnė, patikimesnė, kainuoja mažiau ir tarnauja ilgiau. Tiesa, turint tokią širdį, tektų gyventi be pulso. |
|
daugiau
|
| | | |
 Netikri prisiminimai būdingi visiems. Netgi žmonės su išskirtine atmintimi kartais išsigalvoja, to nesuvokdami. Gana nesunku pasakyti, kodėl atsimename įvairius dalykus: tam skirta ne viena smegenų sritis – ypač hipokampas. Taip pat lengva suprasti, kodėl kai ką pamirštame: užimtos smegenys tiek tegali atsiminti. Įdomiau tai, kas nutinka tarp atsiminimo ir užmiršimo: kai aiškiai atsimename dalykus, kurie paprasčiausiai niekada nevyko. |
|
daugiau
|
| | | |
 Tikriausiai visi pacientai, kuriems prireikė galvos smegenų operacijos, norėtų, kad juos operuojantis neurochirurgas turėtų daug praktikos. Dar geriau, jei ta praktika būtų atlikta kuo tikroviškesnėmis sąlygomis. Kaip tik tokios sąlygos kuriamos Floridos universitete, į pagalbą pasitelkiant smegenų modelius, atspausdintus 3D spausdintuvais, bei operacijų simuliacijas. Universitete dirbantys mokslininkai sukūrė unikalų prietaisą, gebantį imituoti „mišrią realybę“, kuris chirurgams suteikia galimybę išbandyti realius operacijų metodus naudojantis smegenų modeliais, sukurtais remiantis tikrais medicininiais atvejais ir pacientais. Modeliai kuriami naudojant duomenis, gaunamus magnetinio rezonanso (MRI) ir kompiuterinės tomografijos (KT) skeneriais: remiantis šiais duomenimis 3D spausdintuvu atspausdinama žmogaus smegenų ir kaukolės imitacija, kurią dengia dirbtinė oda. |
|
daugiau
|
| | | |
 Daugelis gyventojų džiaugiasi, kad įsibėgėjus rudeniui vis dar šilta, už lango nepliaupia lietus, neerzina šlapdriba ir apledėję automobilių stiklai. Tik ar toks oras teigiamai veikia gamtą? Lapkričio vidury – vapsvos
Biologas Liutauras Grigaliūnas, UAB „Dezinfa“ ekspertas, pastebi, kad šiuo metu jau daugelis kenkėjų turėtų būti išmirę ar pasislėpę šiltose žiemojimo vietose, tačiau vabzdžiai vis dar aktyvūs. „Lapkričio pabaiga, o lauke skraido vapsvos – tai neįprastas reiškinys gamtoje“, – pastebi L. Grigaliūnas. Kenkėjų kontrolės ekspertas pasakoja, kad vis dar gaunama užklausimų dėl šių vabzdžių aktyvumo – tenka nukabinti vapsvų lizdus, kuriuose knibžda gyvų vabzdžių, o juk darbininkės ir patinai šiuo metų laiku dažniausiai jau būna žuvę. |
|
daugiau
|
| | | |
 Kompiuteriniai ar vaizdo žaidimai jau senokai tapo vienu iš populiariausių laisvalaikio praleidimo būdų. Tiek vaikų, tiek suaugusiųjų. Pagal 2010-2011 metų JAV statistikos duomenis, vidutinis tokio žaidėjo amžius – 34 metai. Didžiausią žaidėjų dalį sudaro 18–49 metų asmenys. Vidutinė žaidėjo patirtis – 12 metų. Kas ir kiek laiko žaidžia
Jei kalbėtume apie laiką, praleidžiamą virtualiame žaidimo pasaulyje, Vakarų Europoje ir JAV mergaitės kompiuterinius žaidimus žaidžia vidutiniškai po 5-6 valandas per savaitę. Berniukai tam skiria du kartus daugiau laiko – po 13 valandų per savaitę. Paprastus ar vidutinio sudėtingumo žaidimus perkanda ir 2-5 metų vaikai. Kasdien žaisdami juos, vaikai praleidžia apie 28 minutes. |
|
daugiau
|
| | | |
 Pasitaiko atvejų, kai vartotojai sunerimsta dėl nedažnai pasitaikančio reiškinio – mėsos švytėjimo. Tokį mėsos švytėjimą gali sukelti švytinčios (liuminescuojančios) bakterijos Photobacterium phosphoreum, Vibrio phosphoreum. Šios bakterijos gali būti išskiriamos iš jūros vandens (1 ml gali būti iki 100 vnt.) arba jūrinių žuvų, jūrinių vėžiagyvių. Kai kurios liuminescuojančios bakterijos gyvena simbiozėje su jūriniais organizmais. Pavyzdžiui, kai kurios jūrinės žuvys ir sepijos turi švytinčius organus, kuriuose gyvena liuminescuojančios bakterijos. Jos gali skleisti melsvai žalią šviesą. Tiesa, švyti jos tik tada, jei yra gerai aprūpinamos deguonimi. |
|
daugiau
|
| | | |
 Nuo 2005 m. pradėta kurti nacionalinė elektroninės sveikatos sistema turėjo būti sukurta, įdiegta ir veikti jau dabar. Tačiau nutiko „kaip visada“ – pinigai gauti, išleisti, o rezultato nėra. Už teisingumą ir skaidrumą atsakingos institucijos dėl iššvaistytų milijonų išbarė pagrindinę projekto vykdytoją – Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM) ir paragino nubausti kaltininkus. SAM paskelbė kaltųjų medžioklę. Nacionaliniai finansiniai e. sveikatos ypatumai
Nuo 2005 m. nacionalinei e. sveikatos sistemai SAM išleido 34 milijonus litų, bet per 8 metus sistema taip ir nebuvo sukurta. |
|
daugiau
|
| | | |
 Australijos mokslininkai nustatė, kad cinkas gali „numarinti badu“ vieną labiausiai mirtinų pasaulio bakterijų, neleisdamas įsisavinti jai būtino mikroelemento. Adelaidės ir Kvinslendo universitetų mokslininkų atradimas atveria naujas galimybes sukurti priešbakterinius agentus, kurie kovotų su Streptococcus pneumoniae bakterija. Dėl šios bakterijos per metus pasaulyje miršta daugiau kaip milijonas žmonių, daugiausia vaikai, pagyvenę ir kiti lengvai pažeidžiami žmonės, kuriuos palaužia plaučių uždegimas, meningitas ir kitos sunkios užkrečiamosios ligos. Mokslininkai ištyrė, kaip cinkas bakterijoje suvaržo baltymų nešiklį, kad jis negalėtų įsisavinti mangano, kuris Streptococcus pneumoniae bakterijai reikalingas, kad ji žmogaus organizme sukeltų ligas. |
|
daugiau
|
| | | |
|
Jonas fon Esenas (Jonas Von Essen) tapo Londone vykusio Atminties pasaulio čempionato nugalėtoju. Maža to, jis surinko aukščiausią balų skaičių per visą 22 metus siekiančią čempionatų istoriją. Vakar 23-ejų švedas, būsimasis matematikos mokytojas J. fon Esenas iš Geteborgo įveikė čempionato favoritą Johaną Malou (Johannas Mallow) – genijų, kuris dėl savo neįtikėtinos atminties pravardžiuojamas "Žmogumi-Kietuoju Disku". "Tikrai nesitikėjau tapti pasaulio čempionu, - kuklinosi rekordinio pasiekimo autorius. – Aš čempionate dalyvavau tik antrą kartą. Savo rezultatu esu labai patenkintas. Man sakė, kad jis – geriausias per visą čempionatų istoriją. Treniravausi po 4-5 val. per dieną. Dabar noriu atsipūsti, apžiūrėti turistines įžymybes ir pasilepinti veganiškų keksiukų krautuvėlėje."
