 Greičiausiai karjeros laiptais pakyla patrauklūs žmonės, o gražios merginos išsirenka pačius šauniausius, turtingiausius vyrus. Galime su tuo nesutikti, galime tuo piktintis ir aukštinti dvasines vertybes, bet yra kaip yra. Apie tai praėjusį penktadienį uostamiestyje vykusioje parodoje „Grožis 2013“ kalbėjo „Vakarų Lietuvos medicinos“ konsultantė psichologė Viktorija Gončarova. Gražuoliai kelia pasitikėjimą
„Mokslo yra įrodyta, kad gražiems žmonės labiau sekasi, – kalbėjo Viktorija Gončarova. – Tai įrodo atlikti moksliniai tyrimai. Jeigu žmogus gražus, išvaizdus, jis įgyja kitų pasitikėjimą, atvirumą. Žmonės linkę labiau pasitikėti dailių veido bruožų, tvarkingu žmogumi. Įrodyta, kad ir įvairios paslaugas teikiančios įmonės, kurių darbuotojai patrauklūs, sulaukia daugiau užsakymų, o pastarieji gauna daugiau arbatpinigių nei ne tokie simpatiški kolegos. |
|
daugiau
|
|
 Viename šilčiausių ir tikroviškiausių filmų apie šuns ir žmogaus gyvenimą kartu „Marlis ir aš“ nuskambėjo daugelį žmonių abejingais nepalikusi frazė, kad šuniui nusispjauti į gražias mašinas, pinigus, didelius namus. Šuniui vis vien, ar tu esi turtingas ar vargšas. Protingas ar kvailas. Atiduok jam savo širdį ir jis tau atiduos savąją. O ar apie daugelį žmonių galėtum tai pasakyti? Ar su daugeliu jaučiamės reikalingi, mylimi, vieninteliai? Ar su daugeliu jaučiamės laimingi? Apie tai, kiek žmogui laimės gali suteikti šuo terapeutas, kaip jis gali padėti vaikui, psichologinių problemų turinčiam suaugusiam ar iš gyvenimo jau išeinančiam senyvo amžiaus žmogui kalbamės su „Kaniterapijos asociacijos“ nare, „Quattro Delicatezza“ produkto vadove Iveta Šikšniuviene. |
|
daugiau
|
| | | |
 Šis rašinys yra skirtas senjorams arba, kaip mėgsta sakyti psichologė Laura Bratikaitė, patyrusio amžiaus žmonėms. Vyresnio amžiaus žmonių dienai paminėti skirtame renginyje, kuris vyko Kaune, „Girstos“ bendruomenėje, psichologė Laura Bratikaitė kalbėjo apie minčių įtaką savijautai. Nepaisant patirties ir gyvenimiškos išminties kartais senjorai pavirsta patys sau priešais. Ir tokio priešiškumo sau yra net keturi savotiški vaidmenys. Draugas ar priešas
„Skaitydama paskaitas patyrusio amžiaus žmonėms aš jaučiuosi pakiliai, nes jaučiu tam tikrą energiją suvokdama, kad kiekvienas čia sėdintis žmogus yra atskira istorija, tam tikras patirties lobynas. Todėl norisi, kad kuo ilgiau mus džiugintumėte, kad jaustumėtės gerai. O jūsų mintys tiesiogiai veikia jūsų savijautą. Daug ko gyvenime mes negalime paveikti, kai ką galime. |
|
daugiau
|
| | | |
 Žmonėms, turintiems papildomų riebalų pilvo srityje, atminties sutrikimai bei demencija vyresniame amžiuje pasireiškia tris kartus dažniau nei antsvorio neturintiems žmonėms. Mokslininkai iš Čikagoje esančio Rush medicinos universiteto mano, kad nustatė šio reiškinio priežastis. Mokslo žurnale Cell publikuotame pranešime teigiama, kad kepenys ir Amono ragu (lot. hippocampus) vadinama smegenų dalis naudoja tą patį proteiną PPARalpha. Kepenims jis padeda deginti pilvo riebalus, o Amono ragui – apdoroti saugomus atsiminimus. Žmonių, turinčių didelį riebalų perteklių pilvo srityje, kepenys yra priverstos dirbti papildomai tam, kad galėtų šiuos riebalus metabolizuoti. Tokiu būdu išnaudojami PPARalpha proteino rezervai. Smegenims negavus reikiamo proteino kieno pasireiškia atminties bei gebėjimo mokytis sutrikimai. |
|
daugiau
|
| | | |
 Naujausios mokslinės ir medicininės žinios apie higienos priemonių sudėtį ne vieną vartotoją verčia suklusti ir dar įdėmiau panagrinėti aprašymus. Ieškome kuo natūralesnių kremų be parabenų, šampūnų be sulfatų ir sulfonatų, nagų lako valiklio be acetono ir taip toliau. Kartais užmirštame, kad kruopščiai paskaityti reikėtų ir mėgstamos dantų pastos sudėties aprašą. Kokie teoriniai pavojai slypi dantų pastos tūbelėje ir kokie komponentai privalo joje būti tam, kad užtikrintų tinkamą mūsų dantų apsaugą nuo bakterijų ir jų sukeliamų dantų ligų? |
|
daugiau
|
| | | |
 Naujausios mokslinės ir medicininės žinios apie higienos priemonių sudėtį ne vieną vartotoją verčia suklusti ir dar įdėmiau panagrinėti aprašymus. Ieškome kuo natūralesnių kremų be parabenų, šampūnų be sulfatų ir sulfonatų, nagų lako valiklio be acetono ir taip toliau. Kartais užmirštame, kad kruopščiai paskaityti reikėtų ir mėgstamos dantų pastos sudėties aprašą. Kokie teoriniai pavojai slypi dantų pastos tūbelėje ir kokie komponentai privalo joje būti tam, kad užtikrintų tinkamą mūsų dantų apsaugą nuo bakterijų ir jų sukeliamų dantų ligų? |
|
daugiau
|
| | | |
 Seniai žinoma, kad žmonių jautrumas skausmui nėra vienodas. Mokslininkai pasirinko tyrimui ultramaratono bėgikų grupę, kuri per 64 dienas įveikė 4487 km atstumą. Palyginimui buvo atrinkta panašių asmenų grupė. Visiems tyrimo dalyviams buvo skirtingais metodais matuojamas jautrumas skausmui, subjektyvūs ir objektyvūs skausmo parametrai. Taip pat psichologiniais testais buvo analizuojamos charakterio savybės. Pasirodė, kad maratono bėgikų jautrumas skausmui kur kas mažesnis negu tiriamosios grupės asmenų. Įdomius duomenis parodė psichologinių testų rezultatai. Pasirodė, kad maratonininkai mažiau linkę bendradarbiauti ir veikti komandoje, mažiau tikisi atlygio ir apdovanojimo nei kiti asmenys. Maratono bėgikams nustatytas kur kas aukštesnis empatijos ir dvasingumo lygis. Visi šie parametrai tyrime buvo tiesiogiai susiję su jautrumu ir atsaku į skausmą. |
|
daugiau
|
| | | |
 Apie 70 proc. visų reguliariai rūkančių norėtų mesti rūkyti, dauguma jų yra bent kartą tai bandę, tačiau tik 1–5 proc. bandžiusiųjų savarankiškai pavyko tapti nerūkančiais (nerūkyti metus ir ilgiau). Nusprendėte mesti rūkyti? Šaunu! Nebijokite prašyti palaikymo, jums nebūtina kovoti su rūkymu vienam. Mesti rūkyti naudinga būnant bet kokio amžiaus. Atsisakius šio žalingo įpročio net ir vidutiniame amžiuje, sumažės su tabaku susijusių ligų rizika ir pailgės gyvenimo trukmė. Nauda tuo didesnė, kuo anksčiau metama rūkyti. Metant rūkyti gali būti reikalinga ne tik medicininė, bet ir psichologinė, ir socialinė pagalba. Nors rūkymas ir neatrodo itin reikšmingu kasdieniu gyvenimo įvykiu, jo atsisakius, metantis rūkyti susiduria su nežymiais pokyčiais gyvenime. Dažnam metančiam rūkyti tenka koreguoti kasdienius gyvenimo įgūdžius – mokytis bendrauti, dirbti, atsipalaiduoti ir ilsėtis be cigaretės. Skamba keistai? |
|
daugiau
|
| | | |
 Mokslininkai sako, kad agresyvus kai kurių berniukų elgesys gali būti epigenetinių pokyčių nėštumo metu ar ankstyvoje vaikystėje rezultatas. Genų raišką keičia išorės faktoriai
Įsitikinimas, kad paveldimumas ir genomo funkcijos yra užkoduotos dezoksiribonukleininėje rūgštyje (DNR), o genetinis kodas nekintantis, iš esmės griaunamas. Klonuojant eksperimentinius gyvūnus pastebėta, kad genetinio kodo informacija dėl įvairių aplinkos veiksnių: sunkiųjų metalų, pesticidų, degalų atliekų, tabako dūmų, hormonų, radiacijos, virusų, bakterijų ir net maisto produktų ar elgesio – kinta. Susidaro „antrasis kodas“ – epigenetinis, kuris lygiai taip pat perduodamas palikuonims. |
|
daugiau
|
| | | |
 Turbūt neverta minėti, jog mokslas per pastaruosius šimtą metų radikaliai pakeitė ir patobulino moderniąją mediciną. Apie žmogaus fiziologiją ir ligas sužinota tiek daug, kad įvairūs diagnostikos metodai ligą ar medicininę būklę nustato per kelias minutes. Pažangios technologijos leidžia gydytojams pamatyti pačias smulkiausias kaulų, nervų, kitų audinių struktūras, įvertinti tų struktūrų pokyčius, padaryti išvadas. Žmogaus fiziologija ir ligos nagrinėjamos netgi molekuliniu lygmeniu. Visa tai tam, kad kuo geriau būtų suprastos priežastys ir surastas efektyviausias gydymo metodas. Tuo taip pat remiasi ir naujų vaistų kūrimas. |
|
daugiau
|
| | | |
|
