Įsigiję kelialapius poilsiauti į užsienį kasmet keliauja bent 500 tūkst. lietuvių. Dar dalis atostogautojų poilsį kitose šalyse planuojasi patys. Tačiau kone kiekvienam turistui kelionės sukelia ne tik malonų jaudulį, bet ir nerimą dėl išaugančios nelaimingų atsitikimų rizikos. Tyrimas rodo, kad keliautojai nerimauja ne tik dėl galimų sveikatos sutrikimų, bet ir dėl savo turto saugumo.

Onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams gydymas dažnai prasideda nuo radioterapijos – didelės energijos jonizuojančiosios spinduliuotės, kuria siekiama pažeisti vėžinių ląstelių DNR. Šio gydymo procesas yra ne tik pacientų ar gydytojų, bet ir medicinos fizikų kasdienybė.

Statistika byloja, jog Lietuvoje kasmet užregistruojama apie 10 tūkst. naujų insulto atvejų. Vienas iš šios ligos sunkiausių padarinių – negalia, kurią palengvinti gali tinkama reabilitacija. Kauno technologijos universiteto Informatikos fakulteto (KTU IF) tyrėjo Ryčio Maskeliūno ir Lietuvos mokslininkų jungtinio tyrimo pagrindu kuriama dirbtiniu intelektu (DI) paremta sistema, kurios tikslas palengvinti reabilitacijos procesą.

Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centras informuoja, kad liepos mėnesio antroje pusėje gauta informacija apie 119 maudyklų iš 121 į stebėsenos sąrašą įtrauktų maudyklų vandens kokybę. Vandens kokybė neatitiko Lietuvos higienos normos HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reikalavimų (nustatytų mikrobiologinių parametrų) Kauno marių I-ojo, Kuršių marių ties Kintais, Žeimenos upės Pabradėje ir Salotės ežero paplūdimių maudyklose. Liepos 24 d. Kauno marių I ir Kauno marių II paplūdimių maudyklose, atlikus melsvabakterių tyrimus, nustatyta didelis kiekis melsvabakterių mililitre vandens, todėl Kauno marių I paplūdimio maudykloje rekomenduojama nesimaudyti, o Kauno marių II paplūdimio maudykloje draudžiama maudytis.

Iš Zarasų rajone esančio Dusetų miestelio kilęs Mantvydas Merkis sveikatos mokslų keliu pasuko prieš bene 10 metų. Tiesa, Kauno technologijos universiteto (KTU) doktorantas saugoti pacientų sveikatą pasirinko tobulindamas įvairias technologijas: „Tai labai plati ir įdomi sritis, nuo paprasčiausių instrumentų iki spindulinės terapijos“.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai primena, kad norėdami mažinti elektromagnetinio lauko poveikį savo sveikatai, turime atsakingai naudotis mobiliaisiais telefonais. Šie prietaisai yra arčiausiai mūsų kūno, o jų poveikis sveikatai vis dar tiriamas. Rekomenduojama stengtis išlaikyti kuo didesnį telefono atstumą nuo kūno, riboti naudojimosi laiką, ypač vaikams. 

Natūrali aplinka ir žaliosios bei mėlynosios erdvės turi tiesioginę ir netiesioginę įtaką visuomenės sveikatai ir gerovei. Jos gali sušvelninti klimato kaitos poveikį, suteikti galimybę žmonėms atsipalaiduoti ir kuriam laikui pamiršti kasdienį stresą. Mėlynosios erdvės – tai natūralūs vandens telkiniai, tokie kaip vandenynai, upės, ežerai ir netgi miesto vandens objektai – fontanai ir tvenkiniai. Konkretus jų poveikis sveikatai gali skirtis priklausomai nuo individualių veiksnių ir aplinkybių. Nors mėlynosios erdvės teikia potencialios naudos, jomis reikia mėgautis atsakingai, atsižvelgiant į saugos priemones, aplinkos tausojimą ir vietinius reglamentus bei gaires. Miestų ypatumai, jų užstatymas, gamtinė aplinka bei įvairios miestų apylinkių ypatybės gali turėti įtakos žmonių psichinei sveikatai.

Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centras informuoja, kad liepos mėnesio pirmoje pusėje gauta informacija apie 120 maudyklų iš 121 į stebėsenos sąrašą įtrauktų maudyklų vandens kokybę. Vandens kokybė neatitiko Lietuvos higienos normos HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reikalavimų (nustatytų mikrobiologinių parametrų) Paežerių ežero Vilkaviškio r. ir Šventosios upės Anykščiuose paplūdimių maudyklose.