2023 m. balandžio mėn. 19 d. įvykusiame Aplinkosauginio švietimo fondo (angl. Foundation for Environmental Education, FEE) Mėlynosios vėliavos programos Tarptautinės tarybos posėdyje buvo įvertinti kandidatai, pretendavę gauti prestižinį Mėlynosios vėliavos apdovanojimą šių metų vasaros sezonui. Tarptautinės Mėlynosios vėliavos tarybos sprendimu, 2023 metų Lietuvos vasaros sezonu, Mėlynąsias vėliavas iškels devyni paplūdimiai.

Triukšmas – tai nepageidaujami arba žmogui kenksmingi išoriniai garsai, kuriuos sukuria žmonių veikla. Būtent taip triukšmas apibrėžtas Triukšmo valdymo įstatyme, kuriuos siekiama reglamentuoti būtent triukšmą skleidžiančios veiklos valdymą. Pasak sveikatos specialistų, triukšmas  neigiamai veikia žmonių sveikatą ir neapsiriboja vien tik klausos pažeidimais – gali veikti ir fiziškai, ir psichologiškai. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai kasmet balandžio paskutinį trečiadienį minimą Tarptautinę triukšmo suvokimo dieną primena, kur kreiptis, kai ramybę sudrumsčia netoliese esantys triukšmą skleidžiantys objektai (pavyzdžiui, šaldymo, vėdinimo įrenginių ir kt.), dar vadinami stacionariais triukšmo šaltiniais.

Europos aplinkos agentūros (EAA) duomenimis, Europos oro kokybė toliau gerėja, o ankstyvų mirčių ar žmonių, sergančių oro taršos sukeltomis ligomis, skaičius mažėja. Tačiau, remiantis neseniai paskelbta EAA analize, oro tarša išlieka didžiausiu su aplinka susijusiu rizikos veiksniu žmonių sveikatai Europoje.

Kasdieniame gyvenime siekiame gyventi kuo sveikiau ir įtvirtinti sveikatai naudingus įpročius, tačiau dažnai susidūrus su pirmaisiais sunkumais rankos nusvyra ir vėl grįžtama į senas vėžes. Lėtas ankstus kėlimasis ryte ir mankšta virsta kelių kavos puodelių išgėrimu paknopstom lekiant į darbą, profesiniai reikalai įsiterpia į asmeninį gyvenimą, o jeigu lieka laiko sau – jis būna praleidžiamas ant sofos, akis įbedus į televizoriaus ekraną.

Lietuvos vairuotojai gali atrodyti santūresni keliuose nei kad, pavyzdžiui, šiltųjų kraštų vairuotojai, kur signalizavimas, mostigavimas, šūksniai pro langus yra kasdienybė. Tačiau emociškai „karštų“ situacijų bandant pasidalinti vietą gatvėje, pasitaiko ir pas mus. Elgesį prie vairo didžiąja dalimi lemia mūsų charakterio ypatybės. Ką daryti kelyje susidūrus su emocingomis savo ar kitų vairuotojų reakcijomis? Kokios galimos išeitys atsidūrus sudėtingose situacijose kelyje?

Ar daug atrastume lietuvių, kurie bent vieno savaitgalio vasarą nepraleistų prie Baltijos jūros, gulėdami ant jūros bangų skalaujamo smėlėto kranto? Tikriausiai ne. Bet lažinuosi, kad tik keletas iš apgulančių pajūrį ir besimėgaujančių gaiviu jūros vandeniu poilsiautojų pagalvoja apie tai, iš kur tas vanduo atsiranda.

Mumyse knibžda mikrobai, tad mokslininkai nori panaudoti juos gydyti. Mūsų kūnuose ir ant jų gyvena trilijonai mikrobų — ir gali pavykti juos modifikuoti taip, kad jie padėtų įveikti ligas. Mokslininkai pakeitė kai kurių ant odos gyvenančių mikrobų genomus taip, kad jie galėtų užkirsti kelią vėžiui ar jį gydyti. Su pelėmis, panašu, tai veikia, laukia bandymai su žmonėmis.

Virtualiosios realybės (VR) sistemos dar prieš kelerius metus daugeliui siejosi su žaidimais ir laisvalaikiu trimatėje erdvėje. Šiandien VR taikoma įvairiose srityse. KTU tyrėjo Ryčio Maskeliūno ir Lietuvos mokslininkų komandos inovacija – VR pagrindu sukurta reabilitacijos sistema, kurią pats mokslininkas apibūdina kaip VR technologiją, be VR pasaulio ir akinių.