 Šiluma kaulų nelaužo. Bent jau taip kalba liaudies išmintis, tačiau kai tuo nuostabiu vasaros metu mirksti prie kompiuterio, o ne vėsioje jūroje, gali pasidaryti ne taip ir smagu. Taigi, kaip reikėtų karštį paversti maloniu sąjungininku? Dalijamės kinų medicinos patarimais...Kontroliuokite emocijas. Sakoma, kad mūsų jausmų reakcijos turi didžiulę įtaką vidaus organų darbui. Kinų medicina teigia, kad karštis ne tik išoriškai veikia mūsų kūną, bet ir širdį, kuri kenčia nuo per aukštos temperatūros. Belieka pridėti „jausmų iškrovas“, ir rezultatas nenudžiugins: susmarkės širdies plakimas, pakils kraujospūdis, pradės skaudėti galvą, pajusite silpnumą.
|
|
daugiau
|
| | | |
 Tokie kūno siunčiami signalai kaip žagsėjimas, įaugę plaukeliai, pūslelinė gali būti skausmingi, erzinantys ir labai nemalonūs. Daugelis iš mūsų kartais tiesiog ignoruojame tai ir laukiame, kol vieni ar kiti pranyks patys. Visgi yra keli būdai, kaip greičiau atsikratyti nemalonių pojūčių, kuriuos sukelia minėti dalykai.Į ausis pateko vanduo
Vanduo dažniausiai patenka į ausies kanalą maudantis, plaukiojant ir pablogina klausą. Jei norite to išvengti, reikia pasirinkti tinkamą galvos pakreipimą plaukiant, tvirtina pediatrijos profesorė Rachel Vreeman. Anot medikės, skystį išdžiovinti gali ir į ausį nukreiptas plaukų džiovintuvas. Tik reikia būti atsargiems, kad per karštas vėjas nenudegintų ausies ar nepakenktų klausai. Jei jaučiate skausmą ausyse ar atsirado išskyrų, greičiausiai prasidėjo uždegimas, tad reikėtų kreiptis į gydytoją. |
|
daugiau
|
| | | |
 Sklandžiai organizmo veiklai reikalingos įvairios medžiagos: tiek antioksidantai, kurie padeda kovoti su įvairiomis ligomis ir stiprina organizmą, tiek sudėtingi junginiai ir medžiagos, kurios būtinos gyvybinėms organizmo funkcijoms palaikyti. Visas būtinas medžiagas gauname su maistu, kurį vartojame kasdien. Pateikiame jums 20 produktų, kuriuos būtinai vertėtų įtraukti į savo valgiaraštį, jei nenorite papildomai gerti įvairių kapsulių ir maisto papildų.Vitaminas A
Stiprina imunitetą, padeda ląstelėms atsinaujinti ir ypač naudingas regėjimui. Vitaminas A kartu su beta karotenu yra reikalingi geram tinklainės ir ragenos funkcionavimui. |
|
daugiau
|
| | | |
 Vienatvė. Ji ateina bangomis, užklumpa jus net ir tose vietose, kur jau, atrodo, jaučiatės saugūs, – žmonių perpildytose patalpose, paprasčiausioje gatvėje tarp minios žmonių ar tiesiog, kol eilėje laukiate išsvajoto puodelio kavos. Ji lėtai įeina į jūsų kūną per kojų pirštus, kyla aukštyn jūsų venomis iki pat rankų ir kaklo, kol pasiekia akis ir išsilieja sūriais skausmo lašais. Vienatvė jus apgaubia, išgąsdina ir naikina iš vidaus. Ji primena apie save kaskart, pamačius laimingas parke vaikštančias poreles, ar žaidimų aikštelėje su savo tėvais ar draugais žaidžiančius vaikus. Vienatvė aplanko dainomis, filmais, skaudžiais prisiminimais, ji atsėlina vėlai vakare, kai jaučiatės įkalintas tamsioje savo būtyje, tarp slegiančių ir niūrių savo kambario sienų. Ji ateina netikėtomis akimirkomis ir visuomet būna tokia pat skaudi ir žlugdanti, kaip tą pirmąjį kartą, kai supratote, kad esate nemylimi. |
|
daugiau
|
| | | |
 Atšilus orams ir saulei vis labiau kaitinant, dažnas iš mūsų atsivėsinti bando gamtoje. Vis dėlto ramų poilsį prie jūros, kaime ar sodyboje prie ežero neretai gali apkartinti skausmingi vabzdžių įgėlimai. Anot Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Sveikatos skyriaus edukologės Vidos Dubinskienės, vabzdžių įgėlimai neretai būna labiau skausmingi nei pavojingi, tačiau visuomet vertėtų stebėti, ar neprasidėjo alerginė reakcija, kuri labai greitai gali progresuoti iki anafilaksinio šoko ir baigtis mirtimi. Vasarą vabzdžių įgėlimai itin aktuali problema – iš slapčiausių kertelių išlindusios vapsvos, širšės arba bitės gali nutūpti ant maisto, įkristi į gėrimus ar įgelti tiesiog einant gatve ar geriant rytinę kavą savo namų balkone. Pačios agresyviausios yra vapsvos, mat jos įgelti gali net ir dėl menko sudirginimo gindamos savo teritoriją. Įgėlus vapsvai ar širšei, ant odos lieka nedidelė skylutė, kuri staigiai paraudonuoja ir ją pradeda niežtėti; jei įgėlė bitė, įgėlimo vietoje rasite ir geluonį, kuris nuodus leidžia ilgiau nei minutę. |
|
daugiau
|
| | | |
 Prie martinio ar stipresnio alkoholinio gėrimo butelio praleistas vakaras jūsų organizmui turi kur kas daugiau šalutinių poveikių nei rytinis galvos skausmas. Remiantis atliktais naujausiais tyrimais, suvartojus didelį kiekį alkoholio per vieną vakarą, skrandžio bakterijos gali paskleisti toksinus į kraujotaką. Tyrėjai atliko eksperimentą su 25 žmonėmis (11 vyrų ir 14 moterų). Jie visi gėrė alkoholį tam, kad pakeltų alkoholio kiekį (promiles) kraujyje bent iki 0,08 procento. Nacionalinis alkoholio institutas (angl. The National Institute on Alcohol Abuse and Alcoholism) nustatė, kad alkoholio kiekis kraujyje pakyla per dvi valandas po išgėrimo. Kai tik eksperimento dalyvių alkoholio lygis kraujyje pasiekė nustatytą ribą, jie nustojo gerti. Jų kraujas buvo tikrinamas kas pusvalandį iš viso 4 valandas ir dar po to 24 valandas. |
|
daugiau
|
| | | |
 Mūsų nusiteikimas išties yra galingas dalykas. Tai jau įrodė psichologės Ellen Langer atliktas tyrimas, kuriame paaiškėjo, kad tinkamas susitelkimas į savo mintis, jausmus ir veiksmus gerokai patobulino tyrime dalyvavusių asmenų psichologinę ir fizinę gerovę. Kitaip tariant, tinkama koncentracija ir pozityvus mąstymas padėjo žmonėms ne tik geriau jaustis, bet ir pasiekti savo užsibrėžtus tikslus. Tą patį pademonstravo ir Kolumbijos universiteto mokslininkai, bandydami išsiaiškinti, kaip žmones veikia jų tikėjimas arba netikėjimas sėkme. |
|
daugiau
|
| | | |
 Rūkymas žudo, jis kenkia sveikatai, jūsų odai, širdžiai, plaučiams, plaukams... Šį sąrašą galima tęsti iki užsikosėjimo, kol plaučiai iškris po kojomis, ir kiekvienas rūkantysis tikriausiai pripažintų, kad panašūs perspėjimai įgrisę iki gyvo kaulo, nes jie nė kiek nepadeda. Mesti rūkyti labiausiai trukdo baimė. Ir dažniausiai ją žmonės jaučia ne dėl to, kad rūkymas kenkia jų sveikatai, o todėl, kad jie tiesiog bijo atsisakyti įpročio, su kuriuo gyveno dvejus, penkerius, dešimt ar dar daugiau metų. Dar labiau šią baimę sustiprina vyraujantys mitai apie tai, kas bus, galutinai atsisakius rūkyti, rašo shine.yahoo.com. Ar kada susimąstėte, kaip gyvenimas atrodytų be cigarečių? Tikriausiai manote, kad prarastumėte kiekvieną rytą jaučiamą malonumą rūkydami pirmąją cigaretę po puodelio kavos, kad nebemokėtumėte susidoroti su stresu ir, negana to, dar priaugtumėte antsvorio. |
|
daugiau
|
| | | |
 Sumažėjęs fizinis aktyvumas, netaisyklinga mityba (gausus sočiųjų riebalų ir angliavandenių maistas), alkoholis ar rūkymas yra pagrindinės priežastys, dėl kurių žmogaus organizme gali padidėti cholesterolio kiekis. Neretai per didelis cholesterolio kiekis kraujyje gali būti ir paveldėtas, taip pat gali atsirasti sutrikus skydliaukės veiklai, sergant nervine anoreksija, bulimija, cukriniu diabetu, inkstų ar kepenų ligomis, taip pat dėl streso kupino gyvenimo būdo. Kai cholesterolio padaugėja maždaug iki 5,2–7,8 mmol/l, derėtų suskubti keisti mitybą ir gyvenseną. Esant daugiau nei 7,8 mmol/l, vertėtų pasitarti su specialistais. Pats cholesterolio kiekio padidėjimas nesukelia ligos, jis tik didina riziką susirgti širdies ar kraujagyslių sistemos ligomis. Kai cholesterolio organizme per daug, jis „nusėda“ ant kraujagyslių sienelių, jos siaurėja, atsiranda įplyšimų. Dėl to laikui bėgant gali išsivystyti krūtinės angina, širdies ritmo sutrikimai, atsirasti dusulys, ištikti infarktas ar net insultas. Cholesterolio kiekiu reikėtų nuolat domėtis tiems, kieno aukštas kraujospūdis, kai vargina antsvoris, pablogėja savijauta. |
|
daugiau
|
| | | |
|
Šiltuoju metų laiku atsipalaiduojame įvairiausiuose vandens telkiniuose, baseinuose, paplūdimyje, tačiau pamirštame, kad vasarą įvairiausios bakterijos, mikrobai bei mikroorganizmai nesnaudžia, o atlieka juodus darbus ir netgi suaktyvėja. Ypač tai svarbu moterims – kai kurie intymūs negalavimai gali paaštrėti ir sugadinti taip ilgai lauktų atostogų malonumus. Ką verta žinoti, kad nepakenktume savo sveikatai? Ar seksas paplūdimyje atneš daugiau bėdos nei malonumų? Apie vasariškas bėdas portalas Ji24.lt pakalbino ginekologę Žanetą Kasilovskienę.
