 Kai kurie maisto produktai apsunkina skrandį, todėl net ir nedaug tokių paragavusios patiriame persivalgymo jausmą. Į tokį valgiaraštį galima įtraukti riebius padažus, baltos duonos gaminius, greitojo maisto šedevrus, riebią mėsą ir daugelį kitų. Todėl kaip jausimės, priklauso tik nuo mūsų pačių pasirinkimo. Šiandien jums siūlome išbandyti riebalus deginantį kokteilį ir salotas. Pagaminsite labai greitai ir džiaugsitės ne tik puikiu skoniu. Kokie privalumai? Sudėtinės patiekalų dalys greitina medžiagų apykaitą, ilgam suteikia sotumo jausmą, gražina odos spalvą, sumažina norą prisivalgyti. |
|
daugiau
|
| | | |
 Citrina toks universalus vaisius, kad be jo išties sunku išsiversti. Juk ji tinka ne tik gurmaniškiems patiekalams gardinti, bet ir puoselėja grožį, stiprina sveikatą, gerina virškinimą, gražina odą, ir (o tai itin svarbu siekiančioms dailesnių kūno linijų) greitina medžiagų apykaitą.Pakanka vienos citrinos sulčių, kad organizmas būtų aprūpintas vitaminu C. Tai sudaro net trečdalį paros normos!
|
|
daugiau
|
| | | |
 Visame pasaulyje yra per 6 milijardus pieno ir pieno produktų vartotojų, daugiau nei 750 milijonų žmonių gyvena pieną ir pieno produkciją tiekiančiuose ūkiuose. Lietuvoje šių produktų vartojimas yra vienas didžiausių Europoje – per metus vienas žmogus vidutiniškai suvartoja apie 300 kilogramų pieno ir jo produktų. „Lietuvoje yra per 30 pieno pramonės įmonių, o Kauno technologijos universitetas (KTU) – tai vienintelė aukštoji mokykla, rengianti joms specialistus – maisto technologijų bakalaurus ir magistrus“, – teigia Maisto mokslo ir technologijos katedros lektorius dr. Jonas Damašius. |
|
daugiau
|
| | | |
 Sveika gyvensena besidomintys asmenys neretai susiduria su paslaptinga elektrolitų sąvoka. Sakoma, kad būtina atkurti elektrolitų pusiausvyrą, jeigu yra intensyviai sportuojama, sergama širdies ligomis, prakaituojama arba viduriuojama. Apie tai, kas yra tie elektrolitai, kuo jie naudingi ir iš kur jų gauti šiame straipsnyje. Elektrolitai – tai mineralai, kurie perneša elektros krūvį. Jie reikalingi organizmui, nes reguliuoja nervų ir raumenų funkcijas, palaiko rūgščių ir šarmų pusiausvyrą ir atstato skysčių kiekį. Tokių elektrolitų kaip kalcis, kalis, chloridas, magnis ir natris netenkama per prakaitą, todėl jų pusiausvyrą turi atkurti tinkama mityba. |
|
daugiau
|
| | | |
 Gegužės 31-ąją minėta pasaulinė diena be tabako. Šventė skirta susipažinti su rūkymo žala, žmonės skatinami nerūkyti nors vieną dieną. Graži pasaulinės sveikatos organizacijos iniciatyva vykdoma nuo 1987 metų, ko gero, įkvėpė ne vieną pabandyti mesti šį žalingą įprotį. Kad tai padaryti būtų lengviau, galima vadovautis įvairiais patarimais. |
|
daugiau
|
| | | |
 Ko gero, niekam nekyla abejonių, kad nuo oro priklauso sveikata ir savijauta. Skirtingos oro sąlygos (šaltis, šiluma, lietus ir gaivus oras) skirtingai veikia organizmą. Atmosferos pokyčių įtaką gyviems organizmams tyrinėja biometereologijos mokslas. Įdomu, ar ir nedideli oro slėgio pokyčiai (aukšto ir žemo slėgio svyravimai), kurie Žemėje vyksta kiekvieną savaitę, taip pat veikia mūsų sveikatą? Oras slegia Žemės paviršių didžiule jėga – maždaug 10 tonų į kvadratinį metrą. Sunku patikėti, bet mes nejaučiame šio svorio, nes oro yra visur aplink, taip pat ir vidaus organuose, todėl išlaikoma pusiausvyra. Kai ji sutrinka, pajuntami nemalonūs slėgio pojūčiai, pavyzdžiui, aukštai kalnuose, skrendant lėktuvu, važiuojant požeminiu traukiniu ir kitur. |
|
daugiau
|
| | | |
 Kaip išmokti kvėpuoti diafragma? Dažnai pasigirsta kalbų, kad diafragminis kvėpavimas yra madingas, tačiau mada, kuri skatina sveiką gyvenimo būdą, yra visada sveikintina. Ypač, jeigu kalbama apie būtiniausią žmogaus gyvybinę veiklą – kvėpavimą. Taisyklingas kvėpavimas gali padėti išvengti daugybės ligų, o diafragminis – tai lyg terapija, turinti ypatingų galių. Skiriami du pagrindiniai kvėpavimo tipai: diafragminis ir krūtininis arba viršutinis ir apatinis. Kvėpavimas krūtine gali būti dar skirstomas į raktikaulių ir šonkaulių. Jie turi šiek tiek skirtumų.
|
|
daugiau
|
| | | |
 „Įvaizdis yra niekas, bet troškulys – viskas!“ – tokie žodžiai nuskamba vienoje žymioje reklamoje. Sutikite, ir tai neginčijama tiesa. Daugelį šimtmečių žmonija malšino troškulį tiesiog geriamuoju vandeniu. Tačiau šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame karaliauja gazuoti gėrimai, alkoholis ir kofeinas, nėra viskas taip paprasta. Malšindami šiais išvardytais gėrimais troškulį žmonės neretai pamiršta, kad paprastas geriamasis vanduo yra ne tik naudingas, bet ir gyvybiškai būtinas jų organizmui. Didžioji dauguma asmenų nė neįsivaizduoja, koks neapsakomai svarbus jų sveikatai, grožiui ir figūrai yra vanduo. |
|
daugiau
|
| | | |
 Britų poetė Reičel Keli tvirtina, kad poezijos rašymas padėjo pasveikti nuo sunkios depresijos, dėl kurios negalėjo mėnesių mėnesius pakilti iš lovos. Galbūt psichiatrai, gydantys šią ligą turėtų ne skirti antideprasantus, o rekomenduoti V. Šekspyro sonetus ar J. V. Gėtės „Faustą“? Nedaug, tačiau yra mokslinių įrodymų apie poezijos įtaką psichinei sveikatai. Poezijos forma, eiliavimas daro visiškai kitokį poveikį smegenims negu proza. Ji skatina smegenis mąstyti kitaip. Liverpulio universitete buvo atliktas tyrimas, kurio metu užfiksuoti pokyčiai smegenų veikloje, kai žmonės, skaitydami eiliuotą V. Šekspyro tekstą, susidurdavo su suprantamomis, tačiau dar negirdėtomis stilistinėmis kalbos figūromis. |
|
daugiau
|
| | | |
|
Modernioje šiuolaikinėje visuomenėje sparčiai plinta grožio ir mados industrijos bei žiniasklaidos propaguojamas kūno kultas, kuris susiaurino supratimo ribą tarp sveikos gyvensenos ir patologijos. Siekis turėti „idealų kūną“ labai dažnai veda į rizikingą sveikatai elgseną. Sukuriama iliuzija, kad sveikatos stiprinimo pastangų tarsi ir nereikia, nes viską gali atlikti plastinė chirurgija, maisto papildai, soliariumai, elektriniai masažuokliai ir treniruokliai. Daugialypiai moksliniai tyrimai ir faktai rodo, kad Lietuvoje nuolat silpnėja mokinių sveikata, vyrų gyvenimo trukmė yra viena trumpiausių Europoje, o gyventojų sveikos gyvensenos įpročiai kur kas prastesni nei kaimyninių valstybių. Europos kontekste Lietuvos gyventojai, ypač paaugliai, išsiskiria itin žemais fizinio aktyvumo rodikliais.
