Virškinimo sistemos ligos itin dažnos: jomis serga apie 300 mln. žmonių Europoje. Nuo 2000 m. iki 2019 m. virškinimo sistemos ligų padaugėjo 17 proc., o su jomis susijusių mirčių skaičius išaugo 20 proc. VUL Santaros klinikų Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro vadovė doc. Edita Kazėnaitė pabrėžia, jog virškinimo sistema nuo gimimo tarnauja žmogaus organizmui tiekiant maistines medžiagas, skatina imunines reakcijas, veikia kaip gyvenamosios mikrobiotos buveinė ir kaip „antrosios smegenys". 

Be jokių išankstinių simptomų organizmą apnuodijanti lėtinė inkstų liga kasdien apsunkina gyvenimą daugiau nei 100 milijonų europiečių. Prognozuojama, kad per artimiausius 20 metų ši liga taps penkta pagrindine mirties priežastimi visame pasaulyje. Profesorė paaiškina, ką daryti, kad lėtinė inkstų liga būtų atpažinta kuo anksčiau, o inkstų transplantaciją patyrusi pacientė ragina į prevenciją žiūrėti rimtai.

„Ilgą laiką kęsti psichologinį diskomfortą, susitaikyti su slogia nuotaika, prarastu gyvenimo džiaugsmu ar bandyti tyliai visa tai įveikti savo jėgomis yra klaidinga nuostata, dažnai atvedanti iki piktnaudžiavimo alkoholiu ar psichoaktyviomis medžiagomis. Taip pat neteisinga manyti, kad tik vaistais galima išspręsti psichikos sveikatos bėdas“, – pažymi Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Psichosomatinių susirgimų skyriaus vedėja gydytoja psichiatrė Elvyra Baumilienė. Gegužės 22–28 dienomis minint Europos psichikos sveikatos savaitę ji pasakoja, kokios profesionalios pagalbos galima kreiptis į RVUL ir kodėl stacionarinės psichiatrijos paslaugos bendro tipo ligoninėje gali būti priimtinesnės.

Kepenys – didžiausias žmogaus vidaus organas bei stambiausia virškinimo liauka atliekanti daugiau nei 500 funkcijų. Viena svarbiausių – detoksikacija. Tai sudėtingas mūsų organizmui svetimų medžiagų, pavyzdžiui, vaistų ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų perdirbimas. Kaip atpažinti sutrikusią kepenų veiklą?

Slenkantys plaukai, nerimas, svorio pokyčiai – skydliaukės hormonų disbalanso pranašais gali tapti simptomai, kuriuos dažnai priskiriame tiesiog nuovargiui ar pakitusiai mitybai, tačiau skydliaukė daro didelę įtaką bendrai organizmo būklei, o jos sutrikimai gali lemti nemalonius pojūčius ir net rimtas komplikacijas. Kokie kūno siunčiami signalai rodo, kad skydliaukė gamina per daug arba per mažai hormonų ir kada svarbu nedelsti kreiptis pagalbos į gydytoją?

Nors gyvename tokiais laikais, kai medicininė pagalba lengvai prieinama kiekvienam, vis dar pasitaiko atvejų, kai tėvai į netaisyklingai augančius vaiko dantis numoja ranka. Tačiau gydytojai perspėja, kad to daryti tikrai nevalia. Netaisyklingas sąkandis gali privesti prie gerokai rimtesnių problemų ateityje ir nulemti sunkiai įveikiamus kompleksus bei nepasitikėjimą savimi. Tad kokie požymiai išduoda, kad vaikui gali būti reikalingas ortodontinis gydymas? Kokios pasekmės gresia laiku jo nepradėjus? Į šiuos ir kitus klausimus atsako CLINIC | DPC gydytojas ortodontas Jonas Sutkus.

Randas gimdoje lieka po atliktos cezario pjūvio operacijos (CPO) ar po kitų ginekologinių operacijų gimdoje. Daugėjant atliekamų CPO skaičiui, randas gimdoje tampa vis aktualesne problema pacientei ir gydytojams specialistams. „Per pastaruosius du dešimtmečius, daugelio pasaulio šalių duomenimis, CPO skaičius išaugo nuo 12 proc. iki 21 proc. Kauno klinikose operacijų skaičius vis auga ir 2022 metų duomenimis pasiekė 28,5 proc., tad natūralu, kad daugėja pacienčių, turinčių randą gimdoje“, – teigia dr. Eglė Savukynė, Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytoja akušerė ginekologė.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) specialistai primena, kad šiltasis metų laikas itin palankus bakterijoms daugintis, todėl padaugėja per maistą plintančių ligų atvejų bei protrūkių. Viena iš tokių ligų yra salmoneliozė, kurios protrūkiai  paprastai registruojami vaikų ugdymo įstaigose, viešojo maitinimo įstaigose ir šeimose. Šiuo metu NVSC Kauno departamentas tiria salmoneliozės protrūkį, kuris siejamas su maitinimo įstaiga, t. y. asmenys simptomus pajuto pavalgę toje pačioje įstaigoje. Protrūkyje nustatyti du atvejai. Organizuojamas tos įstaigos darbuotojų laboratorinis ištyrimas. Informacija perduota Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, kuri tirs ir nustatys, ar buvo pažeisti maisto saugos reikalavimai.

Kasmet Lietuvoje storosios žarnos vėžio diagnozę išgirsta apie 1,7 tūkst. žmonių, daugiau nei 800 dėl šio vėžio miršta. Neretai tyliąja liga vadinamas šios rūšies vėžys laikomas išsivysčiusių valstybių liga, kuri itin siejasi su modernia civilizacija bei vakarietišku gyvenimo būdu. Sergamumas ekonomiškai pažangiose ir besivystančiose šalyse skiriasi net kelis kartus.