Alerginės ligos – plačiai paplitusios visame pasaulyje. Jų išsivystymo mechanizmai siejami su genetiniais veiksniais, aplinkos poveikiu, mityba. Šiuo metu daug dėmesio teikiama žarnyno mikroflorai ir vitaminui D.

Atėjus šiltajam sezonui, daugelis pirmiausia skubės į gamtą. Vis dėlto svarbu prisiminti, kad erkių aktyvumas didėja termometro stulpeliams esant dar ne taip aukštai – infekcines ligas pernešantys voragyviai miškuose ir parkuose mūsų tyko jau nuo septynių laipsnių šilumos ir savo pamainą baigia tik vėlyvą rudenį.

Tinklainės atšokos operacijos priskiriamos skubiųjų kategorijai ir yra vienos iš sudėtingiausių, todėl atliekamos tik tretinio lygio gydymo įstaigose. Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose per metus vidutiniškai išoperuojama apie 100 tinklainės atšokų. Kas yra tinklainės atšoka, kam ji gali vystytis, koks laukia gydymas ir kodėl pajutus simptomus negalima delsti, aiškina VUL Santaros klinikų Akių ligų centro gydytoja oftalmologė Viktorija Gurskytė.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) kasmet organizuoja šulinių, kurių vandenį maistui naudoja nėščiosios ir kūdikiai iki 6 mėn. amžiaus, vandens tyrimus. Praėjusių metų tyrimų rezultatai rodo, kad penktadalio šulinių ir gręžinių vandenyje nustatyta nitritų ir nitratų koncentracija viršijo normas, todėl toks vanduo nėra saugus vartoti. Primename, kad nuo praėjusių metų lapkričio 1 d. nėščiosios ir kūdikius iki 6 mėn. amžiaus auginantys asmenys, norintys nemokamai atlikti šachtinių šulinių ir gręžinių, kurie yra seklesni nei 50 metrų gylio, geriamojo vandens tyrimus dėl užterštumo nitratais ir nitritais, turi patys kreiptis į NVSC.

Patyrus nesunkią traumą, netrukus kraujas pradeda krešėti ir galiausiai nustoja bėgti. Tačiau hemofilija sergantiems žmonėms net ir maža trauma gali būti labai pavojinga – jų kraujyje trūksta krešėjimo faktorių, todėl kraujavimas gali užsitęsti ir tapti sunkiai kontroliuojamu. Nors tikslus šia liga sergančiųjų skaičius Lietuvoje nėra žinomas, diagnozuotų hemofilijos atvejų mūsų šalyje yra apie 200.

Augalų žydėjimo sezonas kasmet priverčia vis daugiau žmonių čiaudėti ir ašaroti, o mokslininkai bando suteikti viltį, kad šienligę pavyks suvaldyti inovatyviomis priemonėmis. Dažniausiai minimi trys pagrindiniai alergijos žiedadulkėms rizikos veiksniai, bet naujausi tyrimai leidžia kalbėti apie ketvirtąjį „banginį“. 

Su pavasariu sugrįžo ir sodininkystės sezonas. Jo pradžioje ne visiems pavyksta išvengti įsipjovimų ir įsibrėžimų. Todėl prieš užsiimant augalų priežiūra patariama pasikartoti pirmos pagalbos taisykles susižeidus bei žinoti, kada reikėtų skubėti pas gydytoją dėl stabligės arba sepsio rizikos.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, praėjusią savaitę sergančiųjų gripu skaičius sumažėjo, o COVID-19 liga ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) – padidėjo. Bendras sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 rodiklis balandžio 8–14 d. (15-ąją savaitę) šiek tiek padidėjo ir siekė 934,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų, balandžio 1–7 d. (14-ąją savaitę) jis buvo 815,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Vaistai nuo skausmo yra dažnas medikamentas kiekvieno žmogaus vaistinėlėje. Jų populiarumą didžiąja dalimi lemia universalus poveikis – jie vartojami tiek kenčiant ūminį skausmą, tiek turint lėtinių ligų. Vis dėlto specialistai pastebi, kad nemažai žmonių šiuos vaistus vartoja klaidingai, taip keldami pavojų sveikatai. Kokias dažniausias vaistų nuo skausmo vartojimo klaidas daro lietuviai, kokį poveikį tai gali turėti sveikatai ir kaip išsirinkti sau tinkamus skausmą malšinančius medikamentus?