Mūsų duomenimis, šiemet (iki vasario 7 d.) Lietuvoje užregistruoti 6 tymų atvejai (Klaipėdos ir Kauno apskrityse): 4 suaugusieji, priklausantys 40–50 m. amžiaus grupei ir 2 vaikai (0–17 m. amžiaus). Praėjusiais metais tymai diagnozuoti trims asmenims.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai primena, kad Lietuva yra endeminė erkių platinamų ligų šalis, t. y. užsikrėsti erkių platinamomis ligomis galima visur, tiek kaimo, tiek miesto vietovėse. Todėl norėdami pasirūpinti efektyviausia apsauga nuo sunkios erkių platinamos ligos – erkinio encefalito – svarbu pasiskiepyti. Kodėl tai geriausia padaryti žiemą, kiek vakcinos dozių reikia įskiepyti, kad susidarytų patikima apsauga, ir kada reikia skiepus atnaujinti, skaitykite pranešime.

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atlikta gyventojų apklausa rodo, kad pas gydytoją specialistą greičiau patenkama privačiose šalies gydymo įstaigose nei valstybinėse. Privačiose gydymo įstaigose gyventojai pas gydytoją patenka greičiau nei per mėnesį, tuo tarpu valstybinėse – tenka laukti 2-3 ar net daugiau mėnesių.

Žiemą viso organizmo darbą reguliuojanti mažytė skydliaukė patiria didžiulį krūvį, todėl jos veikla gali sutrikti. Vis tik daugybei žmonių įsibėgėjanti liga gali būti diagnozuota neteisingai, jeigu nebus atidžiai įvertintas ir metų laiko poveikis. Manote, kad blogai veikianti skydliaukė būtinai turi skaudėti ar padidėti? Labai klystate. Kaklo priekyje esanti drugelio formos liauka gamina į kraują išsiskiriančius gyvybiškai svarbius hormonus. Jų gamybos sutrikimai iš pradžių sunkiai pastebimi, o vėliau išryškėję neretai supainiojami su kitų ligų simptomais. 

Adenoidai – vietinis vaiko imunitetas, kuris padeda organizmui apsisaugoti nuo infekcijas sukeliančių virusų ir bakterijų. Vis dėlto ilgainiui jie gali padidėti ir kilti lėtinis jų uždegimas, dėl kurio adenoidai pradeda nebefunkcionuoti ir kyla rizika atsirasti sveikatos problemoms. Laiku nesusirūpinus gresia negrįžtami pakitimai.

Deja, šaltuoju metų laiku išvengti peršalimo ar kitų kvėpavimo takų susirgimų dažnai nepavyksta. Tiesa, paprastai tokios ligos žymesnių sveikatos problemų nesukelia ir pasirūpinus tinkamu jų gydymu greitai praeina. Vis dėlto numoti ranka į jas nederėtų – virusų arba bakterijų infekcijos gali komplikuotis ir sukelti plaučių uždegimą, dar vadinamą pneumonija.

Artėjant Šv. Valentino dienai, dažnas suka galvą, kaip romantiškai nustebinti savo antrą pusę. Specialistai ragina artimajam priminti apie prevencines sveikatos programas bei atkreipia dėmesį, kokie sveikatos sutrikimai dažniau užklumpa moteris, o kokie yra būdingi vyrams.

Problema tampa nebe tokia didelė, kai apie ją kalbame. Todėl kai kuriose šalyse vasario pirmąją savaitę dėmesys yra skiriamas dažnai sutinkamam, varginančiam simptomui – tinitui, arba ūžesiui ausyse, kurį žmogus girdi, nors garso aplinkoje iš tiesų nėra. Į šio sutrikimo problematiką ne vienerius metus aktyviai besigilinanti Lietuvos otorinolaringologų draugijos pirmininkė daktarė Irina Arechvo sako, kad nors tai yra vienas iš sudėtingiausių otoneurologinių simptomų, su juo kovojant pirmiausia labai svarbu nuo jo „nuplėšti“ kaukes ir išsklaidyti mitus. Kokie tie mitai ir kaip sau padėti?

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis (NVSC), Lietuvoje sausio 29 d.– vasario 4 d. (5-ąją šių metų savaitę) sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis padidėjo ir siekė 1783,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Ankstesnę savaitę jis buvo mažesnis –1609,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Pastarosiomis savaitėmis sergančiųjų gripu ir ŪVKTI skaičius didėjo, o COVID-19 liga – mažėjo.