Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) pristato naujai sukurtą įrankį, skirtą visiems, susidūrusiems su onkologinės ligos iššūkiu – internetinę navigacijos sistemą www.priesvezi.lt. Ši sistema buvo kurta daugiau nei metus, stengiantis struktūruotai pateikti informaciją iš „paciento batų“ pozicijų. Būtent todėl visa informacija šioje svetainėje yra sistemingai suskirstyta, atsižvelgiant į kelionės per ligą etapus: diagnozavimo, laukiant gydymo, gydantis, pasiekus remisiją ir kai gydymas nebeveikia.

Nors didžioji dalis žmonių sutinka, kad skiepai apsaugo nuo infekcinių ligų, tačiau, vis dėlto, neretas abejoja skiepų saugumu ar nerimauja dėl skiepijimo sukeliamų šalutinių reakcijų, rodo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento atliktos apklausos duomenys. Joje dalyvavo daugiau nei 1 300 respondentų iš visos Lietuvos.

Padidėjęs kūno svoris, nuovargis, emocinis jautrumas ar sutrikęs menstruacijų ciklas – daugybė lyg ir nesusijusių simptomų, užpuolusių visai netikėtai. Gal kaltas stresas, metų laikas ar prasta mityba? Tačiau atvykus pas šeimos gydytoją, šis pirmiausia rekomenduoja išsitirti skydliaukę – išsiaiškinti, ar nėra jos veiklos sutrikimų.

Apie mediciną svajojau dar vaikystėje“, – prisiminė senjorų namuose Vievyje nuo pat jų atidarymo dirbanti bendrosios praktikos slaugytoja Vilė Milkevičienė. Nors ne sykį sulaukė kvietimo dirbti ligoninėje ar poliklinikoje, ji pasirinko darbą globos namuose, kur kartu su kitais specialistais kasdien rūpinasi senjorais. Kaip teigia moteris, savęs kitame darbe neįsivaizduoja, o esamas – jos pašaukimas.

„Kartais būna liūdna skaityti pašiepiančius komentarus apie išplėstinės praktikos slaugytojus – neva dėl mūsų pas gydytojus visai nebus įmanoma patekti. Noriu pabrėžti, kad kiekvienas slaugos specialistas yra kompetentingas savo srityje ir gali pasirūpinti paciento slaugos poreikiais“, – teigia Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Skubios pagalbos skyriuje dirbanti išplėstinės praktikos slaugytoja Miglė Didbalytė. Ji papasakojo apie šios srities studijas, darbo specifiką ir problemas, su kuriomis susiduria ne vienas išplėstinės praktikos slaugytojas.

Mūsų balsas yra vienas iš pagrindinių komunikacijos būdų: juo perduodame informaciją, išreiškiame jausmus ir bendraujame vieni su kitais. Viena iš svarbiausių balso aparato dalių yra gerklos. Kai jų veikla sutrinka, gali prasidėti gerklų ligos. Siekiant išvengti ligų ir komplikacijų, svarbu kuo anksčiau nustatyti balso pakitimus.

Visuomenėje vis dar kyla nemažai baimių, susijusių su virškinimo sistemos tyrimais ir jų keliamu diskomfortu, todėl neretai žmonės yra linkę juos atidėlioti. Tačiau ar tikrai norint pasitikrinti virškinamojo trakto veiklą visada prireikia instrumentinių tyrimų? Kokiais atvejais užtenka laboratorinio kraujo ištyrimo ir kokią informaciją jis gali suteikti?

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) primena, kad per pastarąsias savaites (palyginus 3-osios ir 4-osios šių metų savaičių duomenis), Lietuvoje išaugo ir gripo, ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų (ŪVKTI) atvejų skaičiai. Bendras sergamumo šiomis ligomis rodiklis auga, taip pat daugiau asmenų dėl gripo patenka į ligonines, tačiau toks sergamumo pakilimas yra įprastas šiam metų laikui. Situacija atidžiai vertinama ir kol kas nėra jokių rodiklių, kurie verstų sunerimti.

Gydytojui diagnozavus depresiją, nerimo sutrikimą ir išrašius vaistų ne vienam kyla baimių: gal priprasiu ir be jų negalėsiu gyventi, gal sutriks miegas, priaugsiu svorio ar išvis prarasiu asmens tapatumą, gebėjimą logiškai mąstyti, adekvačiai jausti. Atsisakyti vaistų ir pasikliauti psichoterapija taip pat atrodo pavojinga: o jei nepasveiksiu, jei simptomai tik stiprės?..