Lietuvoje vis dar neprieinamas efektyvus, šiuolaikiškas medikamentinis gydymas metastazavusiu agresyvių formų krūties vėžiu sergančioms moterims. Kasmet krūties vėžiu mūsų šalyje suserga apie 1600 moterų, o apie ketvirtadaliui jų nustatoma jau išplitusi liga. Moterų, sergančių šia liga, išgyvenamumas Lietuvoje vienas prasčiausių Europoje. Su tokia žinia pas sveikatos apsaugos ministrą lankėsi onkologiniams pacientams atstovaujančių organizacijų atstovai, gydytojai onkologai chemoterapeutai, pacientai ir jų artimieji.

Dantų ir dantenų sveikata nėra tik estetinis klausimas. Jų būklė turi įtakos bendrai sveikatai: sugedę dantys gali atsiliepti kraujagyslių sistemos ir širdies ligoms. Pasak specialistų, norint turėti sveikus dantis, išvengti ėduonies ir dantenų uždegimo, svarbu ne tik periodiškai lankytis pas odontologą, bet ir laikytis pagrindinių burnos higienos įpročių, į kuriuos turėtų būti įtrauktas ne tik dantų, bet tarpdančių šepetėlis, liežuvio valiklis bei dantų siūlas.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis (NVSC), Lietuvoje sausio 8–14 d. (2-ąją šių metų savaitę) sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis padidėjo, palyginus su ankstesne savaite, ir siekė 1200,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų (1-ąją metų savaitę buvo 1063,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Sergančiųjų gripu ir ŪVKTI skaičius padidėjo, o COVID-19 liga – sumažėjo.

Kojų nuovargis, maudimas ar tinimas – venų varikozės liga sergantiems asmenims puikiai pažįstami ir gyvenimo kokybę kartinantys pojūčiai. Šiai ligai gydyti Lietuvoje jau daugelį metų taikomos modernios lazerinės flebektomijos operacijos. Šios procedūros yra daug pranašesnės už įprastus chirurginius metodus ir todėl laikomos auksiniu gydymo standartu.

Žiemai dar tik įpusėjus ir gerokai atvėsus orams, ypatingą dėmesį reikėtų skirti kūno apsaugai nuo šalčio. Kokį pavojų kelia šaltis ir kaip atpažinti kūno nušalimą? Priklausomai nuo oro ir kūno temperatūros, taip pat nuo atviros odos ploto ir jos drėgmės lygio –stiprus šaltis gali kelti įvairių pavojų sveikatai.

Sloga – dažna įvairių alergijų bei virusinių ligų palydovė, todėl nosies lašų ar purškalų galima rasti bene kiekvieno žmogaus namų vaistinėlėje. Nors iš pirmo žvilgsnio varvančios ar užgulusios nosies problemas šie preparatai išsprendžia gana lengvai, nekontroliuojamas ar ilgalaikis nosies lašų vartojimas gali sukelti sunkiai įveikiamą priklausomybę. Tad ko reikėtų imtis, jei be nosies lašų nebegalime įsivaizduoti nė dienos?

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis (NVSC), Lietuvoje 2023 m. užfiksuota nepalyginamai daugiau skarlatinos atvejų nei 2022 m. (atitinkamai 3 108 ir 679 atvejai). Didžioji dalis susirgusiųjų – jaunesni nei 10 metų vaikai, todėl skarlatinos protrūkiai dažniausiai nustatomi pradinėse mokyklose, darželiuose ar kitose vaikų lankomose įstaigose. NVSC specialistai primena, kad nuo šios ligos skiepų nėra, tačiau jos išvengti gali padėti kruopšti asmens ir patalpų higiena. 

Savarankiškai nutraukiamas antibiotikų kursas, o likutis suvartojamas vėliau, nepasitarus su gydytoju, – tai vienas dažniausių neteisingo antibiotikų vartojimo pavyzdžių. Visuomenėje esama ir daugiau žinių apie antibiotikų vartojimą spragų. Deja, netinkamai vartojami vaistai gali sukelti sveikatos problemų ne tik pačiam sergančiajam, bet ir aplinkiniams.

Varginantis naktinis, rytinis ar nuolatinis rankų (pirštų) ar kojų skausmas bei tirpimas, negalėjimas atsistoti iš tupimos padėties, pakitusi eisena, stuburo juosmeninės ar kaklinės dalies skausmas gali signalizuoti tam tikrus sveikatos sutrikimus. Vis dėlto daliai žmonių gali kilti klausimas – ar šiuos sutrikimus lemia raumenų silpnumas, ar nervų sistemos problemos? Į kokį gydytoją kreiptis ir ko tikėtis?