Rekordiškai greitai įvaldytas naujas muzikos instrumentas, sporto šaka ar surengta paroda, įsidarbinta į daugybę darbų paraleliai – toks fantastiškai didelis produktyvumas yra žmogaus savybė, kuria dauguma jo aplinkinių žavisi. Efektyvius žmones skatina ir laiko įkvėpimo šaltiniu. Bet psichikos specialistų teigimu, antžmogišku atrodantis produktyvumas neretai būna bipolinio sutrikimo tik viena iš pusių – manija ar hipomanija. Ją keičia depresijos etapai, kurie palaikomi tiesiog pervargimu ar perdegimu. O sugrįžus į hipomanijos etapą manoma, jog viskas „normalizavosi“ ir tiesiog sugrįžo įprastos jėgos.

Sugrįžo žiema – vėl slidu ir didėja rizika patirti traumas. Pasak Klaipėdos universiteto ligoninės ortopedo-traumatologo Karolio Jurgelaičio, pavojingiausia – apledėjęs paviršius. „Krentant žmonės instinktyviai remiasi rankomis visu kūno svoriu ir dažniausiai patiria sumušimus ar net stipinkaulio lūžius riešo srityje. 

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis (NVSC), Lietuvoje sausio 1–7 d. (1-ąją šių metų savaitę) sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis padidėjo ir siekė 1063,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų (paskutiniąją praėjusių metų savaitę jis buvo mažesnis – 877,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų).

Tėvams labai svarbu, kad maistas vaikams būtų lengvai pasiekiamas ir jie visuomet būtų sotūs. Nors vaikai turi prigimtinį alkio ir sotumo jausmą, dėl perteklinio, nevisaverčio maisto, dažno užkandžiavimo ir kitų veiksnių šis instinktas gali būti prarastas – ilgainiui vaikas gali priaugti svorio, o tai – problemų ledkalnio viršūnė. Gyvensenos medicinos specialistė pranešime žiniasklaidai Adrija Amita Kulvinskaitė ragina tėvus suklusti, siekiant pasirūpinti, kad vaikai sveikatos problemų išvengtų tiek dabar, tiek ateityje.

Kam yra tekę susidurti su panikos priepuoliais, tas žino, kad jausmas nekoks: širdis spurda, prakaitas pila, galvoje sukasi niūrios mintys. Sveikatos specialistų teigimu, nors panikos priepuolis nekelia realios grėsmės gyvybei, jo simptomai dažnai kopijuoja rimtas ligas, todėl nenuostabu, kad tokių priepuolių ištikti žmonės kviečia greitąją pagalbą ar patys skubiai vyksta į ligonines.

Vakar viename iš sostinės daugiabučių įvyko itin skaudi ir didelė nelaimė – kilęs gaisras pareikalavo aukų, ne vienam žmogui prireikė medikų pagalbos. Anot specialistų, nukentėti esant gaisrui galima ne tik nuo atviros ugnies, ne ką mažiau pavojingi gyvybei yra ir dūmai, anglies monoksidas. Remiantis Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus duomenimis, šaltuoju metų sezonu padaugėja apsinuodijimų anglies monoksidu (smalkėmis). 

Mažamečiai yra kur kas jautresni įvairioms sezoninėms ligoms, o vis pasikartojantys susirgimai kartais būna susiję su išvešėjusiais adenoidais ir tonzilėmis. Šios struktūros yra žmogaus imuninės sistemos dalys, kurios aktyviai dalyvauja saugant organizmą nuo ligų sukėlėjų – virusų, bakterijų, alergenų bei teršalų, įkvepiamų kartu su oru. Kada šie dariniai pradeda nebe saugoti organizmą, o kelti problemų ir kaip jie yra gydomi? 

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis (NVSC), Lietuvoje paskutiniąją praėjusių metų savaitę (gruodžio 25–31 d.) sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis dar šiek tiek sumažėjo ir siekė 877,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Savaitę prieš tai (gruodžio 18–24 d.) bendras minėtų ligų sergamumo rodiklis buvo 1609,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Naujuosius metus dažnas nori pradėti švariuose namuose, tačiau lygiai taip pat tai gali būti proga peržvelgti savo namų vaistinėlę – ar joje nėra nebereikalingų ar pasibaigusio galiojimo vaistų bei maisto papildų. Kaip rūšiuoti vaistus ir maisto papildus?