Lietuvoje kasmet nustatoma apie 1500 naujų plaučių vėžio atvejų. Nors liga daugiausiai diagnozuojama rūkantiems pacientams, ji vis dažniau nustatoma ir šio žalingo įpročio neturintiems asmenims. Pasak gydytojos pulmonologės Neringos Vagulienės, plaučių vėžys – vienas pavojingiausių onkologinių susirgimų, todėl norint pasveikti ankstyva diagnostika yra kritiškai svarbi.

Ar žinote, jog esant normaliai širdies veiklai, žmogus jos nejaučia? Jos veiklai pakitus, pavyzdžiui, pagreitėjus širdies susitraukimų dažniui, gali pasireikšti nerimas ir sumišimo pojūtis. Šis negalavimas gali signalizuoti apie tachikardiją – pagreitėjusi širdies plakimą, kuris dažniausiai diagnozuojamas tada, kai širdies susitraukimų dažnis viršija 100 kartų per minutę.

Antibiotikai yra vaistai, kurie naikina bakterijas ar sustabdo jų augimą, ir taip gydo infekcijas, kuriomis serga ne tik žmonės, bet ir gyvūnai, o kartais ir augalai. Atkreipiame dėmesį, kad antibiotikai skirti tik bakterinių infekcijų gydymui. Todėl Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, minėdamas Pasaulio supratimo apie antimikrobinį atsparumą savaitę, lapkričio 18–24 d., ragina užkirsti kelią atsparių bakterijų vystymuisi ir išsaugoti antibiotikų veiksmingumą, kad juos galėtų vartoti ateities kartos, bei kviečia dalyvauti renginiuose.

Lapkritis – kovos su prostatos vėžiu mėnuo, per kurį vyrams primenama, kaip svarbu laiku pasirūpinti savo sveikata. Pasak gydytojo urologo doc. dr. Aušvydo Patašiaus, kalbėti apie prostatos vėžį būtina, nes tik taip pavyks paskatinti kuo daugiau vyrų dalyvauti prevencinėje programoje ir sumažinti mirštamumą nuo šios ligos.

Plaučių uždegimas yra viena dažniausių komplikacijų, kurią gali patirti gripu ir kitomis virusinėmis, taip pat bakterinėmis ligomis susirgę žmonės. Specialistai pabrėžia, kad plaučių uždegimas labiausiai pavojingas nusilpusiam organizmui, tad siekiant apsisaugoti rekomenduojama grūdintis, gyventi fiziškai aktyvų gyvenimą, subalansuotai maitintis. Nuo plaučių uždegimo, kurį sukelia pneumokokai, gali apsaugoti ir skiepai.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) prisidėdamas prie Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (angl. ECDC) jau 10 metų inicijuojamos Europos testavimo savaitės, lapkričio 20–27 d. kviečia aktyviai prisijungti prie šios iniciatyvos bei pasitikrinti dėl ŽIV, virusinių hepatitų B ir C bei lytiškai plintančių infekcijų (LPI). NVSC specialistai ragina įvertinti šių infekcijų riziką ir primena apie pasitikrinimo galimybes Lietuvoje ir kam labiausiai rekomenduojama pasitikrinti.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, per savaitę sergančiųjų gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) skaičius dar padidėjo. Bendras sergamumo šiomis ligomis rodiklis lapkričio 13–19 d. (46-ąją savaitę) siekė 1183,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų, lapkričio 6–12 d. (45-ąją savaitę) – 1061,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Pernai tuo pačiu metu (2022 m. 46-ąją savaitę) bendras sergamumo rodiklis buvo kur kas mažesnis –708,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų. 

Lūpų pūslelinės padariniai itin nemalonūs – deginimas, patinimas, atsiranda mažos ir vandeningos pūslelės. Verta žinoti, kad šia liga užsikrėsti galima ne tik bučiuojantis, kadangi virusas plinta net ir geriant iš to paties puodelio, o kartą užsikrėtęs žmogus tampa viruso nešiotoju visam likusiam gyvenimui.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad šiemet Lietuvoje užregistruoti 3 tymų atvejai (Klaipėdos mieste). Visi susirgusieji buvo 4–12 m. amžiaus vaikai, neskiepyti tymų raudonukės ir epideminio parotito (MMR) vakcina.