Vėjaraupiai yra viena labiausiai plintančių užkrečiamųjų ligų. Vis dar įprasta manyti, kad vėjaraupiai – vaikystėje persergama „lengva vaikų liga“. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) paskutinę balandžio savaitę minėdamas Europos imunizacijos savaitę, primena, kad vėjaraupiai gali sukelti sunkias komplikacijas, kurių galima būtų išvengti pasiskiepijus.

Imunizacijos savaitę vis didesnis dėmesys krypsta į vakcinomis valdomas ligas ir spartų jų plitimą Europoje dėl kritusių vakcinacijos aprėpčių. Viena tokių ligų – tymai, kurios atvejų šiais metais daugiausiai registruota Rumunijoje, Austrijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir Vokietijoje. Pranešama ir apie mirties atvejus – Rumunijoje fiksuota 12 mirties atvejų, Airijoje – 1. Nuo šių metų pradžios tymų atvejų skaičius Lietuvoje taip pat auga. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kad vienintelė priemonė, galinti  suvaldyti šios ligos plitimą, yra skiepai.  

Šiemet Pasaulinę maliarijos dieną, minimą balandžio 25-ąją, Pasaulio sveikatos organizacija ragina bendradarbiauti siekiant didinti informuotumą apie maliariją, skatinti prevenciją ir užtikrinti, kad kiekvienas pasaulio gyventojas, nepriklausomai nuo geografinės ar ekonominės padėties, turėtų galimybę gauti reikalingas sveikatos paslaugas ir priemones, reikalingas šiai ligai įveikti. Tad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai visiems mėgstantiems keliauti į tolimus kraštus, prieš kraunantis lagaminus, pataria pasidomėti maliarijos rizika ir apsilankyti pas gydytoją, kuris pakonsultuos ir, jeigu bus būtina, paskirs profilaktinius vaistus nuo maliarijos.  

Kiekvienais metais balandžio pabaigoje Europoje minima imunizacijos savaitė. Europos ligų kontrolės ir prevencijos centras šiemet pabrėžia, kad skiepai apsaugo ištisas kartas – tik dėl sėkmingo skiepijimo praeityje Europoje pavyko išnaikinti raupus ir beveik išnaikinti poliomielitą bei sumažinti mirčių nuo vakcinomis valdomų ligų, tokių kaip tymai, difterija ir kitų skaičių. Tačiau šiuo metu visoje  Europoje susiduriama su kitu iššūkiu – mažėjančiomis vaikų skiepijimo apimtimis ir dėl to didėjančiu sergamumu tymais ir kitomis skiepais valdomomis ligomis. Tad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai pabrėžia, kad šiandien turime stengtis ne tik dėl savęs ir dabarties, bet ir dėl  ateities.

Infekcijos sukėlėjas yra B19 parvovirusas, serga tik žmonės.

Simptomai

Susergama praėjus 5–15 dienų nuo užsikrėtimo. Vaikams B19 parvovirusinė infekcija dažniausiai pasireiškia kaip infekcinė eritema (odos paraudimas dėl uždegimo). Iki bėrimo gali būti neaukšta temperatūra. Iš pradžių parausta skruostai, vėliau atsiranda rožinių dėmelių ir papulių (standus odos iškilimas). Išberiamos galūnės ir liemuo. Blykštant bėrimo elementams iš centro, susidaro tinklelį ar nėrinius primenantis vaizdas. Jis laikosi 1–2 savaites.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, balandžio 22–28 d. (17-ąją savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga rodiklis padidėjo ir siekė 1026,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų, balandžio 15–21 d. (16-ąją savaitę) jis buvo 937,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Praėjusią savaitę sergančiųjų gripu ir COVID-19 liga skaičius sumažėjo, o ŪVKTI – padidėjo.

Onkologinis susirgimas – diagnozė, kurią gali išgirsti ir jauni žmonės. Sėklidžių vėžys netgi vadinamas jaunų – 15-50 metų – vyrų onkologine liga. Pasak Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) gydytojo urologo Mariaus Jasėno, ją sėkmingai galima įveikti, ypač jei diagnozuojama ir gydoma ankstyvos stadijos. Negydant sėklidžių vėžio, metastazės gali išplisti į kitus organus.

Alerginės ligos – plačiai paplitusios visame pasaulyje. Jų išsivystymo mechanizmai siejami su genetiniais veiksniais, aplinkos poveikiu, mityba. Šiuo metu daug dėmesio teikiama žarnyno mikroflorai ir vitaminui D.

Atėjus šiltajam sezonui, daugelis pirmiausia skubės į gamtą. Vis dėlto svarbu prisiminti, kad erkių aktyvumas didėja termometro stulpeliams esant dar ne taip aukštai – infekcines ligas pernešantys voragyviai miškuose ir parkuose mūsų tyko jau nuo septynių laipsnių šilumos ir savo pamainą baigia tik vėlyvą rudenį.