Mėgstantieji aktyvias šaltojo sezono pramogas dažniausiai suvokia didesnę traumų riziką, tačiau trauma gali tykoti ir paprasčiausiai einant gatve. Juk ne vienam teko slystelėti ant ledo, pasislėpusio po puraus sniego apklotu, ar slystelėti ant ledu blizgančio asfalto.

Šlapimo pūslės uždegimą, dar kitaip vadinamą cistitu, dažnu atveju sukelia bakterijos, tačiau žiemą juo susirgti galima paprasčiausiai peršalus kojas. Kas palengvintų šlapimo pūslės uždegimo skausmus ir padėtų greičiau pasijusti gerai?

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis (NVSC), sergančiųjų gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) skaičius kas savaitę didėja. 48-ąją šių metų savaitę (lapkričio 27 d. – gruodžio 3 d.) bendras sergamumo rodiklis siekė 1603,0 atvejo 100 tūkst. gyventojų, 47-ąją savaitę (lapkričio 20–26 d.) jis buvo mažesnis – 1404,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Žiemiški orai ir minusinė temperatūra didina ne tik peršalimo ligų riziką, bet ir tikimybę susidurti su akių problemomis. Šaltis ir vėjas, šildymo įrenginių išsausintas patalpų oras, ryškus dirbtinis apšvietimas, taip pat ir nuolatinis žiūrėjimas į kompiuterių ekranus lemia, kad akys sausėja ir atsiranda perštėjimas, paraudimas, neryškus matymas. Gydytojų teigimu, svarbu nenumoti į simptomus ranka, nes jie yra būdingi ne tik laikinam akių nuovargiui, bet ir sausų akių sindromui, kuris negydomas gali sutrikdyti regėjimą.

Gydytojo proktologo konsultacija daugybei žmonių prilygsta „baubui“, tačiau retai atsižvelgiama į tai, kad proktologinės ligos pamažu virsta šiuolaikinio gyvenimo palydovu. Sėdimas darbas, sportas su sunkiais svarmenimis, prastas mitybos režimas, stresas, nusilpęs imunitetas bei laikas tualete su mobiliuoju telefonu rankose – dažniausi rizikos faktoriai, vedantys į nemalonią simptomatiką sukeliančias būkles. Kokias klaidas darome bene kiekvienas ir kaip išvengti išvengti išangės problemų?

Kaip šalti orai veikia sergančius širdies ir kraujagyslių ligomis? Kaip sumažinti šalčio keliamą pavojų sveikatai? Klausimai, į kuriuos atsakymus lyg ir žinome, bet kiekvieną kartą prasidedant šaltajam sezonui, atrodo, pamirštame. Karolis Bumblauskas, VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės intervencinis kardiologas, sako, kad pacientų negalavimus šaltuoju sezonu dažnai lydi kompleksinė rizikų visuma, todėl ieškant kaltininko dėl suprastėjusios savijautos tik į orą besti pirštu nereikėtų.

Kada tapsime karta be AIDS? Šį klausimą, gruodžio 1-ąją minėdami Pasaulinę AIDS dieną, užduoda tiek ŽIV infekuotieji, tiek šioje srityje dirbantys specialistai. Deja, pasak jų, Lietuvai iki šio tikslo dar reikia gerokai pasitempti.

Kasmet gruodžio 1 d. minima Pasaulinė AIDS diena, kurios šūkis šiais metais yra „Tegul bendruomenės lyderiauja“ (angl. „Let communities lead“). Visame pasaulyje atkreipiamas dėmesys į bendruomenės (t. y. ŽIV užsikrėtusių asmenų, jų šeimos narių, artimųjų, nevyriausybinių organizacijų, medikų, sveikatos politikos formuotojų ir kt.) svarbą palaikant susirgusiuosius ir perduodant žinias apie prevenciją ir gydymą, didinant jų galimybes gauti reikiamas paslaugas ir gyventi visavertį gyvenimą.

Prieš ir per menstruacijas dažną moterį kamuoja ne tik nuotaikų kaita, bet ir nemalonūs pojūčiai pilvo srityje. Apie priešmenstruacinį sindromą, arba PMS, kuriami anekdotai, tačiau moterims, kurios su tuo susiduria, simptomai dažnai juoko nekelia – ne veltui kai kuriose šalyse leidžiama per menstruacijas gauti net nedarbingumo pažymėjimą. Kas vyksta organizme PMS metu, kaip padėti sau nuraminti emocijas bei numalšinti skausmą, atsako vaistininkė.