Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, Lietuvoje sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) 2015 m. 17 sav. (balandžio 20 - 26 d.) siekė 49,4 atv./10 tūkst. gyventojų. 16-ąją metų savaitę šis sergamumo rodiklis siekė 48,10 atv./ 10 tūkst. gyventojų. Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šių metų 17 savaitę registruotas Šiaulių administracinėje teritorijoje, didžiausias – Vilniaus. Pernai tuo pačiu metu bendras Lietuvos sergamumo rodiklis siekė 48,0 atv./10 tūkst. gyventojų. |
daugiau
|
| | | |
Kiekvienais metais mokiniai turi pasitikrinti sveikatą ir mokyklų visuomenės sveikatos priežiūros specialistams pateikti profilaktinio sveikatos patikrinimo pažymėjimą (forma Nr. 027-1/a). Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, vykdydamas vieną iš savo funkcijų – visuomenės sveikatos stebėseną, kasmet pagal pateiktus sveikatos pažymėjimus atlieka vaikų sveikatos analizę, stebi sveikatos rodiklių kitimo tendencijas. Privalomas mokinių sveikatos tikrinimas yra labai svarbus – laiku nustatytos ligos padeda lengviau išspręsti problemas ir užkirsti kelią tolesniam ligų vystymuisi. |
daugiau
|
| | | |
Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras primena, jog rūkymas labai pavojingas sveikatai ir laikomas viena svarbiausių priešlaikinių mirčių priežasčių ir daugelio ligų rizikos veiksniu. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, nekontroliuojamas rūkymo plitimas pasaulyje gali lemti, jog iki 2025 m. mirtingumas nuo tabako sukeltų ligų išaugs iki 10 mln. per metus, o bendras tabako aukų skaičius per artimiausius 50 metų gali pasiekti pusę milijardo. Tabako vartojimas yra viena iš greičiausiai augančių priešlaikinių mirčių priežasčių pasaulyje. Jis yra svarbiausias širdies-kraujagyslių ligų, piktybinių navikų ir kvėpavimo sistemos ligų rizikos veiksnys. |
daugiau
|
| | | |
Balandžio 29 dieną jau 20-ą kartą minima Tarptautinė triukšmo suvokimo diena primena, jog turime išmokti susigyventi ne tiktai su dirbtinai sukeliamu triukšmu, bet ir mėgautis natūralios gamtos garsais ar tiesiog pasidžiaugti tyla. Vienas iš žmogaus sveikatai įtakos turinčių veiksnių, lemiantis net 20 procentų mūsų sveikatos, yra aplinka. Vienas iš šių veiksnių yra triukšmas – įvairaus stiprumo ir dažnio garso bangos, galinčios sutrikdyti organizmo pusiausvyrą ir sukelti negalavimus. Nuolatinis triukšmas sukelia nervinę įtampą ir stresą, todėl yra priskiriamas prie fizikinių veiksnių, skatinančių ligų atsiradimą ir progresavimą. |
daugiau
|
| | | |
Balandžio 29 dieną Europos imunologų draugijų federacija, vienijanti 28 imunologų draugijas 31 Europos šalyje, paskelbė Pasauline imunologijos diena, kuri Europoje pažymima įvairiais renginiais. Lietuvos imunologai kasmet pažymi šią dieną, skirdami ją aktualioms medicinos problemoms aptarti. Šių metų tema – vitaminas D, apie kurio svarbą sveikatai atsiranda vis daugiau mokslinių duomenų. Visi esame girdėję, kad vitaminas D būtinas kalcio apykaitai ir kaulų struktūros palaikymui, o šio vitamino stoka sukelia rachitą. Tačiau pastarųjų metų tyrimai rodo, kad vitamino D trūkumas siejamas ir su kitomis ligomis. Dauguma mūsų organizmo ląstelių turi šio vitamino receptorius ir tarsi jaučia jo kiekio svyravimus. |
daugiau
|
| | | |
Lietuvoje vaikų ir suaugusiųjų skiepijimui naudojamos tik registruotos, saugios ir veiksmingos vakcinos. Nepaisant vakcinų gamintojų pastangų sukurti kuo saugesnius imunobiologinius preparatus, įskiepytos vakcinos kartais gali sukelti nepageidaujamų reakcijų, tačiau jų atsiradimui įtakos turi mūsų organizmo unikalumas, veiksmai prieš skiepijimą bei po jo. Nepageidaujama reakcija į skiepą tai – laikinas ar pastovus sveikatos būklės sutrikimas, sukeliantis fizinių požymių, simptomų ir (ar) laboratorinių rodiklių pokyčius, prasidedančius po imunoprofilaktikos, ir, manoma, jos nulemtas. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis Lietuvoje kasmet yra įskiepijama apie 800 tūkst. įvairių vakcinų dozių, tiek pat kartų paskiepijama įvairaus amžiaus vaikų ir suaugusiųjų. 2014 m. šalyje registruota 80 nepageidaujamų reakcijų į skiepus, iš jų 8 – Kauno apskrityje. Dauguma nepageidaujamų reakcijų į skiepą pasireiškia vaikams. Dažniausiai jos stebimos po tuberkuliozės skiepo. |
daugiau
|
| | | |
Respublikinės Šiaulių ligoninės (RŠL) pacientams, sergantiems įvairiomis ligomis, dažnai diagnozuojamas ir mitybos nepakankamumas. Dažniausiai organizmas išsenka dėl ligos sukeliamo mitybos sutrikimo. Tačiau pasitaiko pacientų, nusilpusių dėl klaidingos ar ydingos mitybos, kurią pasirenka ne tik eksperimentuodami su savo organizmu ir laikydamiesi dietų, bet ir dėl netinkamo gyvenimo būdo. Ligoninės dietologė Kristina Kurganovienė pažymi, jog svarbiausia – laiku pastebėti ir užkirsti kelią mitybos nepakankamumui plisti ligoninėje. |
daugiau
|
| | | |
Kasmet erkiniu encefalitu pasaulyje suserga 10-13 tūkst. žmonių. 2012 m. Lietuvoje buvo 314 atvejų, iš jų 30 Vilniuje, 2013 m. – 262, iš jų 78 – Vilniuje. Lyginant su kitomis registruojamomis infekcijomis skaičiai atrodo maži, tačiau erkinis encefalitas ne paprastas peršalinimas, o rimta liga, lydima sunkių komplikacijų. Erkinis encefalitas, užsikrėtimo būdai ir jo simptomai Kas dešimta erkė Lietuvoje yra užsikrėtusi erkinio encefalito ar Laimo ligos virusu. Užkrėstoje erkėje encefalito virusas tūno seilėse, todėl įsisiurbus erkei yra didelė tikimybė tam virusui patekti į žmogaus kraują. Tačiau galimas ir alimentarinis žmonių užsikrėtimo būdas, t.y. per nepasterizuotą erkiniu encefalitu virusu infekuotą ožkų ar karvių pieną. |
daugiau
|
| | | |
Šaldymo kameroje laikantys uogas ir grybus turėtų žinoti, kad kai kada tai gali liūdnai baigtis. „Praėjęs ruduo davė daug rezervų, bet šaldytus grybus raginčiau jau dėti ant keptuvės ir juos vartoti, o marinuotus sunaudoti dar skubiau – per 3–5 mėnesius nuo jų surinkimo“, – siūlo Lietuvos miško grybų ir uogų verslininkų asociacijos prezidentas Virgilijus Varanavičius. Specialistai prieš būsimą sezoną pataria, kaip tinkamai laikyti grybus, uogas ir medų. Prekeivius su stiklainiais uogų Lietuvos pakelėse matysime prasidėjus vasarai, o štai pirmuosius grybus žmonės jau nešasi iš miško. GRYNAS.lt jau rašė, kad šiemet ypač anksti pradėjo dygti pirmieji bobausiai. Tačiau gyventojų šaldytuvuose bei šaldymo kamerose dar gausu praėjusią vasarą ir rudenį surinktų šaldytų, džiovintų bei marinuotų gėrybių. Ką vertėtų žinoti, kad vėliau juos vartojant netektų pasigailėti? |
daugiau
|
| | | |
|