2015 m. 14 sav. (kovo 30 – balandžio 5 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis 48,8 atv./10 tūkst. gyventojų. Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šių metų 14 savaitę registruotas Šiaulių administracinėje teritorijoje, o didžiausias – Vilniaus administracinėje teritorijoje. Palyginus pastarosios savaitės sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklį su 13 savaitės duomenimis mažesnis sergamumas gripu ir ŪVKTI registruotas visose administracinėse teritorijose. |
daugiau
|
| | | |
Pasaulinės sveikatos dieną eurokomisaras V. Andriukaitis pristato savo penkerių metų darbo prioritetus sveikatos ir maisto saugos srityje. Per 23 širdies chirurgo karjeros darbo metus manęs pacientai dažnai klausdavo, ar buvo galima išvengti jų ligos. Mano atsakymas remdavosi paprasta medicinos išmintimi: daugelis lėtinių susirgimų kyla dėl nesveiko gyvenimo būdo. Jų galima išvengti ar atitolinti, jei sveikai mintame, daugiau judame, vengiame rizikos veiksnių, pavyzdžiui, rūkymo. Šiandieną pacientų nebegydau. Kartu su 28 valstybių valdžios institucijomis privalau užtikrinti, kad 500 milijonų ES piliečių sveikata būtų kuo geriausia, o maistas – saugiausias. |
daugiau
|
| | | |
Atėjus pavasariui ir orui šylant, vis daugiau laiko praleisime gamtoje – parkuose, miškuose, soduose, sodybose. Kartu su visa atbundančia gamta, bunda ir erkės, kurios platina sunkias ligas. Vilniaus gyventojai erkių platinamomis ligomis – erkiniu encefalitu ir Laimo liga užsikrečia kasmet. 2014 m. daugiau nei trečdalį (35,5 proc.) visų šiomis ligomis užsikrėtusių Lietuvos gyventojų sudarė vilniečiai. Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kaip saugotis ir ką daryti pastebėjus jau įsisiurbusią erkę. |
daugiau
|
| | | |
Iš kasmet Lietuvoje gimdančių beveik 30 tūkst. moterų penktadalį sudaro vyresnės nei 35 metų. Būtent amžius yra vienas pagrindinių kriterijų, dėl kurio didėja rizika susilaukti genetinėmis ligomis sergančio kūdikio. Pasak genetinius tyrimus atliekančių gydytojų, tokia rizika vyresnio amžiaus nėščiosioms išauga net septynis kartus. Gydytojo genetiko Danieliaus Serapino teigimu, genetinės ligos ir chromosominiai pakitimai vaisiuje gali pasireikšti bet kurioje šeimoje – nesvarbu, ar moteris jauna, ar vyresnė. Tačiau pastebėta, kad vyresnėms nei 40 metų amžiaus moterims tikimybė susilaukti, pavyzdžiui, Dauno sindromu sergančio vaiko statistiškai yra didesnė, t. y. 1 iš 100. |
daugiau
|
| | | |
Prasidėjus pavasariui visi skubame džiaugtis šiltesniu oru, daugiau lauko praleidžiame lauke. Tačiau žmonėms, kurie yra įsijautrinę augalų žiedadulkėmis, šis laikotarpis gali tapti tikru išbandymu. Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, pasaulyje sergamumo alerginiu rinitu, alergine astma bei alerginiu konjuktyvitu mastas padidėjo antrojoje 20 a. pusėje. Daugelyje Europos regiono vietų pastebimas vis didesnis gyventojų įsijautrinimas žiedadulkių alergenams. Nustatyta, kad pasaulyje maždaug 150 mln. gyventojų kenčia nuo astmos. Alerginis rinitas veikia 10–30 proc. pasaulio populiacijos. Pasaulinės alergijos organizacijos teigimu, sergamumas alerginėmis ligomis dėl paplitimo turėtų būti vertinamas kaip viena iš pagrindinių sveikatos priežiūros problemų. |
daugiau
|
| | | |
Beveik kasmet Lietuvoje išgirstame apie meningokokinės infekcijos atvejus. Vilniaus visuomenės sveikatos centro duomenimis, šiemet Vilniuje jau užregistruoti 6 meningokokinės infekcijos atvejai. Ši liga beveik kasmet Lietuvoje nusineša ir po keletą gyvybių. Žinia apie meningokokinę infekciją dažniausiai ir baugina labiausiai tuo, kad egzistuoja žaibinės šios ligos formos, kai ligonio gyvybės išgelbėti ne visada pavyksta. Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai informuoja apie tai, kokie simptomai būdingi šiai infekcijai, kaip elgtis įtariant infekciją, kaip ji plinta ir ką turėtume žinoti, jeigu mūsų artimoje aplinkoje (mokykloje, darbe, kitame kolektyve) kas nors suserga šia liga. |
daugiau
|
| | | |
Pastaruoju metu didžiuosiuose miestuose padidėjo kietųjų dalelių koncentracija, kuri kai kuriuose miestuose viršijo leistiną ribą daugiau nei du kartus. Aplinkos viceministras Algirdas Genevičius kreipėsi į šalies savivaldybes, kad jos nedelsiant imtųsi priemonių oro taršai kietosiomis dalelėmis savo teritorijose mažinti. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, per praėjusius metus Vilniuje vidutinė metinė kietųjų dalelių koncentracija neviršijo normos, tačiau Žirmūnų rajone smulkiųjų kietųjų dalelių vidutinė paros koncentracija viršijo ribinę vertę net 81 dieną. Kaune ir Klaipėdoje ši riba taip pat buvo viršyta dažniau nei leidžiama – daugiau kaip 35 dienas. |
daugiau
|
| | | |
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, paskutinę šių metų kovo savaitę Lietuvoje užregistruoti 3 įvežtiniai Denge karštligės atvejai. Du vienos šeimos nariai, kaip įtariama, galėjo užsikrėsti Indonezijoje, trečias asmuo – Malaizijoje. Lietuvoje per paskutinius 20 metų (1994-2014) buvo užregistruoti 7 Denge karštligės atvejai, 3 iš jų - praėjusiais metais. 2010 m. sporadiniai, vietinės kilmės Denge karštligės atvejai buvo užregistruoti Prancūzijoje ir Kroatijoje. 2012 m. šios karštligės protrūkis užregistruotas Madeiros saloje (Portugalija). Jo metu registruota daugiau nei 2 000 ligos atvejų. 2014 m. padidėjęs sergamumas registruotas Kuko salose, Malaizijoje, Fidži ir Vanuatu salose Ramiajame vandenyne. |
daugiau
|
| | | |
2015-ųjų pradžia organų donorystės ir transplantacijos srityje Lietuvai buvo itin sėkminga. Kaip informuoja Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Biuras), pavykęs tarptautinis donorystės ir transplantacijos procesas, kai mažajai lietuvaitei Estrėjai kovo pradžioje Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose buvo persodinta donoro iš Prancūzijos širdelė, ne tik pagausino pritariančiųjų donorystei gretas. Šiemet daugiau registruojama potencialių donorų, o tai reiškia, kad organų donorystės svarbą supranta vis daugiau gydytojų reanimatologų. |
daugiau
|
| | | |
|