 Ar jums žinoma baisi statistika? Pasirodo, maždaug kas antras Lietuvos gyventojas miršta nuo kraujotakos sistemos ligų, o dauguma jų, palieka šį pasaulį gerokai per anksti. Deja, sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis (ŠKL) mūsų šalyje nemažėja. Tačiau yra ir paguodžiančių faktų: pietų Europos šalyse šiomis ligomis serga kur kas mažiau žmonių, o Šiaurės šalyse (geriausias pavyzdys – Suomija) širdies ligų epidemiją pavyko įveikti. Pasirodo, tai – įmanoma! Ko reiktų griebtis tam, kad mūsų šalies gyventojai neišeitų iš gyvenimo gerokai per anksti? |
|
daugiau
|
| | | |
 Manantys, kad tokios ligos kaip tymai ar difterija lietuviams seniai nebegresia, gali skaudžiai apsirikti. Pasak vaistininkų, kadais pamirštos infekcijos net ir išsivysčiusiose šalyse vėl praneša apie save, o sumažėję skiepijimo mastai gali lemti, kad senosios užkrečiamosios ligos taps dažnesnės ir pareikalaus daugiau aukų. „Mus pasiekia signalai, kad ligos, kurios, atrodytų, mums neaktualios jau daug dešimtmečių, vėl gali tapti realia grėsme. Pavyzdžiui, Pasaulinė sveikatos organizacija neseniai skelbė apie sergamumo tymais židinius net tokiose valstybėse kaip JAV. Tymų atvejų fiksuota ir Lietuvoje, kaip, beje, ir difterijos, tuberkuliozės, kokliušo, maliarijos. |
|
daugiau
|
| | | |
|
 2015 m. 13 sav. (kovo 23 - 29 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis 69,9 atv./10 tūkst. gyventojų. Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šių metų 13 savaitę registruotas Telšių administracinėje teritorijoje, o didžiausias – Vilniaus administracinėje teritorijoje. Palyginus pastarosios savaitės sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklį su 12 savaitės duomenimis mažesnis sergamumas gripu ir ŪVKTI registruotas Alytaus, Kauno, Tauragės, Telšių administracinėse teritorijose, likusiose – nežymiai padidėjo. Nuo 2014 m. 40 sav. pradėti rinkti duomenys apie dėl gripo hospitalizuotus asmenis 2014-2015 m. gripo sezonu.
|
|
daugiau
|
| | | |
 Vitaminai – biologiškai aktyvių organinių junginių grupė. Jie yra nepakeičiama mitybos dalis. Į organizmą vitaminai daugiausiai patenka su maistu. Kai kurie vitaminai yra sintetinami žarnyne dėl specialių mikroorganizmų. Vitaminai dalyvauja medžiagų apykaitos reguliavimo procesuose ir daro įtaką maisto medžiagų pasisavinimui. Kadangi vitaminai yra pagrindinė fermentų sudedamoji dalis, jie lemia normalią organizmo veiklą ir aktyvumą. Jeigu trūksta kokių nors vitaminų, gali sutrikti medžiagų apykaitos procesai. Jeigu žmogus sveikas ir tinkamai maitinasi, vitaminų stygiaus nebūna arba jis būna labai retai. Vitaminų poreikis padidėja augant jaunam organizmui, moterims menstruacijų ir nėštumo metu, maitinant kūdikį, taip pat esant stresinėms situacijoms, sunkiai fiziškai dirbant. |
|
daugiau
|
| | | |
 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninės Kauno klinikų gydytojai pirmą kartą Baltijos šalyse atliko dalies gerklų pašalinimo operaciją, naudodami lazerį. Tai pirma tokios didelės apimties operacija, atlikta be išorinių pjūvių. LSMU Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikos vadovas prof. Virgilijus Ulozas pasakoja, kad lazerinė gerklų mikrochirurgija yra pasaulyje plačiai taikomas radikalus ir tausojantis pradinių gerklų vėžio stadijų gydymo metodas. Kauno klinikose šis metodas taikomas nuo 2006 metų. „Lazerinės mikrochirurginės operacijos jau tapo mūsų klinikos kasdienybe. Dažniausiai jos atliekamos pacientui sergant pirma, rečiau – antra gerklų vėžio stadija, – pasakojo prof. V. Ulozas. |
|
daugiau
|
| | | |
 Nors daugiau nei pusė vaikų yra mokomi taisyklingos dantų priežiūros, net trečdalis (32 proc.) jų valosi tik priekinius dantukus, atskleidė Europoje atliktas dantų priežiūros tyrimas. Blogi burnos priežiūros įpročiai lemia tai, kad 15 proc. vaikų iki 7 metų amžiaus turi plombuotus dantis. Taip pat net 9 proc. vaikų dėl netinkamos burnos higienos tenka dantukus išrauti. „Colgate“ užsakymu atlikta apklausa atskleidė, jog viena pagrindinių problemų, su kuria susiduria tėvai, yra kaip įtikinti vaikus valytis dantukus dvi minutes. Net pusė tėvų Europoje (50 proc.) teigia, jog jų vaikai nesivalo dantukų pakankamai ilgai. Apklausa taip pat atskleidė, jog 14 proc. vaikų meluoja savo tėvams, kaip ir kiek laiko jie skiria dantukų valymui. |
|
daugiau
|
| | | |
 Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) skelbia, kad iki 2020 m. labiausiai paplitusia ir daugiausia mirčių lemiančia liga taps depresija. Prognozė ypač aktuali lietuviams – mūsų šalis, pagal suvartojamą antidepresantų kiekį, jau dabar yra antroji Europos Sąjungoje, o nuo 2000 m. iki dabar susirgimų skaičius išaugo dvigubai. Esant lengvai depresijos formai ar pastebėjus jos požymius, medikai rekomenduoja pirmiausia keisti gyvenimo būdą, jo ritmą, pradėti sveikai maitintis – į mitybos racioną įtraukti laimės hormono išsiskyrimą skatinančius maisto produktus: paukštieną, žuvį ar liesą jautieną. |
|
daugiau
|
| | | |
 Kovas – kovos su žarnyno vėžiu mėnuo. Nors šios rūšies vėžio prevencija ir gydymas yra gana veiksmingi, kasmet ir toliau daugybė žmonių nuo jo miršta. Po plaučių vėžio tai antra daugiausia gyvybių nusinešanti vėžio forma. Ar žinome, kas padėtų šios ligos išvengti?.. Žarnyno vėžio aljansas (JAV) kasmet organizuoja įvairias akcijas ir kampanijas, kurių metu supažindina visuomenę su žarnyno vėžiu, jo prevencija. Kalbėdami apie prevenciją, aljanso specialistai neretai mini mitybą. Tai, ko gero, vienas svarbiausių veiksnių. Specialistai atkreipia dėmesį ir į tai, kad diagnostika, prevencija, gydymo metodai nėra visiems žinomi dėl paprasčiausios priežasties – žarnyno vietos mūsų organizme. Daugelis žarnyną sieja su išeinamąja anga ir drovisi apie tai kalbėti ne tik su artimaisiais, bet ir su sveikatos apsaugos specialistais. |
|
daugiau
|
| | | |
 Atėjus pavasariui vis dažniau gamtoje pamatome iš žiemos miego bundančius augalus. Tačiau kai kuriais galima ne tik pasigrožėti, o ir pasiskinti tam tikrų jų dalių. GRYNAS.lt pateikia pavasarinių augalų, turinčių gydomųjų savybių sąrašą.Ankstyvasis šalpusnis
Kai pavasario saulė šildo žemelę, galveles vieni iš pirmųjų pradeda tiesti ankstyvieji šalpusniai. Šalpusnis - daugiametis augalas, dažniausiai pavasarį sutinkamas ant saulės kaitinamų šlaitų ar lygių plotelių netoli vandens. Šalpusnis kaip vaistinis augalas žinomas nuo senų laikų. |
|
daugiau
|
| | | |
|
Parengtos naujos metodinės rekomendacijos „Laimo ligos metodinės rekomendacijos“ ir „Vakarų Nilo karštligė“. Metodinėse rekomendacijose pateikta glausta informacija apie ligų plitimą ir geografinį išplitimą, jų platintojus, klinikinius požymius, klimato kaitos poveikį ligų plitimui, pagrindinius profilaktikos principus, platintojų stebėseną . Vadovaujantis rekomendacijomis sveikatos priežiūros specialistams bus lengviau konsultuoti gyventojus, tinkamai organizuoti profilaktikos priemones. Vakarų Nilo virusas (VNV) yra zoonozinis arbovirusas, t. y. virusas, kurį kraujasiurbiai nariuotakojai gali perduoti gyvūnams ir žmonėms.
