Rastos medžiagos lengvai šokiravo
1990-jų pradžioje Berlyno techninio universiteto mokslininkai Gansas-Jurgenas Stanas ir Tomas Hebereris, tyrinėdami gruntinius vandenys, aptiko sudėtingas chemines medžiagas, identiškas toms, kurios yra naudojamos populiariuose vaistuose, skirtuose mažinti cholesterolio kiekį.

Parengtos naujos metodinės rekomendacijos „Tuberkuliozė ir žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) infekcija“. Dviguba infekcija, kai žmogus užsikrėtęs ir ŽIV ir tuberkulioze yra svarbi visuomenės sveikatos problema. ŽIV infekcija yra didžiausias rizikos veiksnys susirgti tuberkulioze (TB). Žmonės, užsikrėtę ŽIV infekcija, turi 20–37 kartus didesnę riziką susirgti tuberkulioze, palyginti su tais, kurie neužsikrėtę ŽIV. Sergančiųjų dviguba ŽIV ir TB  infekcijomis mirties rizika yra ketvirtadaliu didesnė. Be to, ŽIV infekcija didina TB recidyvų dažnį. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, ŽIV ligai gydyti skiriama antiretrovirusinė terapija sumažina individualią riziką susirgti tuberkulioze 65 procentais.

Aktyviai užkariauti rinką šiandien bando įvairūs produktai, pavyzdžiui, sojų gėrimai. Ar visa tai neprisideda prie gandų esą pieno vartoti nereikėtų?
J.Milius: Galima būtų kurti įvairiausias sąmokslo teorijas, tačiau faktai kalba patys už save – pasaulyje kiekvienais metais pieno produktų paklausa ūgteli apie 2 proc. Manau, kad ir Lietuvoje tokios kalbos įtakos vartotojų įpročiams neturės. Juk pienas – vienas svarbiausių mūsų nacionalinės virtuvės produktų. Kuo tuomet pakeisime visų mėgstamus jogurtus, varškę ar mūsų tautinio paveldo pasididžiavimą – varškės sūrį?

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, Lietuvoje sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) 2015 m. 12 sav. (kovo 16 - 22 d.) siekė 69,6 atv./10 tūkst. gyventojų. 11-ąją metų savaitę šis sergamumo rodiklis siekė 74,5 atv./ 10 tūkst. gyventojų. Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šių metų 12 savaitę registruotas Šiaulių administracinėje teritorijoje, o didžiausias – Vilniaus. Pernai tuo pačiu metu bendras Lietuvos sergamumo rodiklis siekė 73,4 atv./10 tūkst. gyventojų. Palyginus 12 savaitės sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklį su 11 savaitės duomenimis, mažesnis sergamumas gripu ir ŪVKTI registruotas visose administracinėse teritorijose išskyrus Marijampolės.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, 2015 m. kovo 18 d. VšĮ Kauno klinikinės ligoninės Infekcinių ligų skyriuje 42 metų vyrui diagnozuota tropinė maliarija. Epidemiologinio tyrimo metu nustatyta, kad ligonis pusę metų dirbo medkirčiu Afrikoje (Gvinėjoje). Maliarijos profilaktikai vaistų nevartojo. Visi keturi šiais metais susirgę maliarija ligoniai užsikrėtė Afrikos šalyse (Malavi, Pusiaujo Gvinėjoje, Gvinėjoje) išvykę darbo tikslu. Nei vienas iš ligonių maliarijos profilaktikai vaistų nevartojo. Šiais metais vienas maliarijos atvejis baigėsi mirtimi. Per dešimt metų Lietuvoje tai antras mirties nuo šios ligos atvejis.

Graužikus naikinti būtina ir ūkiuose
Artėjant šaltajam sezonui, pelės, žiurkės iš laukų ir miškų bėga slėptis į tvartus, taip pernešdamos trichineliozę nuo laukinių gyvūnų naminiams ir atvirkščiai. Jonavos visuomenės sveikatos biuro Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Rūta Pugačiauskienė perspėja, kad būtent dėl šios priežasties ūkiuose būtina reguliariai naikinti graužikus.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai primena, kad vis daugiau laiko praleidžiant gamtoje reikia tinkamai pasirūpinti savo ir augintinio sveikata. Dažniausiai keturkojų su išmatomis platinamos ligos yra toksokarozė, toksoplazmozė ir echinokokozė. 2014 m. iš viso užregistruota 177 šių ligų atvejų, tai 11,5 proc. mažiau nei užpernai. Mūsų šalyje 2014 m. registruoti 58 toksokarozės atvejai, didžioji dalis vaikų tarpe (1 pav.). Jie neturi reikiamų higieninių įgūdžių, silpna imuninė sistema, užteršta aplinka, kurioje vaikai žaidžia, dažnas ir netinkamas bendravimas su savo augintiniais, kurie nereguliariai gydomi nuo kirminų. 2014 m. kaimo gyventojų sergamumo toksokaroze rodiklis buvo šiek tiek didesnis nei miesto gyventojų.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, praėjusiais metais Lietuvoje užregistruotas 141 naujas užsikrėtimo žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV) atvejis - 90 vyrų ir 51 moteris. Nauji ŽIV infekcijos atvejai pernai užregistruoti visose apskrityse, tačiau pusėje (Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Alytaus, Tauragės) jų nustatyta mažiau nei 2013 metais. Daugiausiai užsikrėtusiųjų užregistruota Vilniaus (37) ir Klaipėdos (33) apskrityse, Kauno – 20, Šiaulių – 16, Telšių – 8, Utenos – 7, Marijampolės – 6, Panevėžio – 5, po 2 atvejus Alytaus ir Tauragės apskrityse. 2014 metais Lietuvoje ŽIV infekcija diagnozuota penkiems užsieniečiams. Daugiausiai užsikrėtusiųjų ŽIV pernai buvo nustatyta 30-34 metų asmenų amžiaus grupėje; jauniausiam pacientui – 17 metų (neskaitant dviejų kūdikių), vyriausiam – 68 metai.