 Didėjant bakterijų atsparumui antibiotikams, narsios ekspedicijos leidžiasi į jokiu būdu ne per ankstyvas naujų vaistų paieškas vandenynų gelmėse. 150 kilometrų kelionė iš Čilės nebus patogi. Bus karšta, banguota ir truks visą naktį. Keliaujant šia Ramiojo vandenyno vieta, susiduriama su El Niño ir La Niña, kurių amžinas orų karas netgi rūsčiausius jūrų vilkus gali nuvyti maitinti žuvų. Laimei, vos tik komanda – eklektiškas užkietėjusių Pietų Amerikos jūreivių ir britų gelbėjimo inžinierių mišinys – pasieks kelionės tikslą, jie turėtų rasti ramius vandenis. Tai inžinieriams labai palengvins išlaikyti laivo padėtį. Naudoti inkaro jie tikrai negali: čia vandenyno dugnas 8 kilometrais žemiau, pavojingoje bedugnėje, vadinamoje Peru-Čilės loviu. Bet tai, ko komanda ieško šiose gelmėse, gali išgelbėti jūsų gyvybę. |
|
daugiau
|
|
 Gegužės 15-tąją pažymint – Tarptautinę šeimos dieną, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Metodinės pagalbos ir strategijos formavimo skyriaus vedėja Rūta Babravičienė, nori atkreipti visuomenės dėmesį, į šeimos svarbą ir priminti, kad šeimos klausimas išlieka labai svarbus šiandien, nes čia dedami mūsų ir mūsų vaikų gyvenimo pamatai bei vertybės, kurios išlieka ilgam ir daro įtaką ne tik gyvenimui, bet ir sveikatai. Neteisingai padėtas šeimos pamatas neretai veda link griūties, todėl taip dažnai žmonių gyvenimai dūžta į šipulius ir lieka ilgai negyjančios žaizdos, trukdančios džiaugtis puikiais santykiais su artimiausiais ir brangiausiais žmonėmis. |
|
daugiau
|
| | | |
 Lietuvoje rūkymas sąlygoja daugiau kaip 7000 mirčių kasmet, ir yra svarbiausia plaučių vėžį, lėtinę obstrukcinę plaučių ligą bei širdies ir kraujagyslių ligas sukeliančių priežasčių. Priešingai nei skelbia tabako pramonės atstovai, rūkymas nėra suaugusiųjų pasirinkimo reikalas. Įvairių tyrimų duomenimis, apie 80 proc. rūkančiųjų pradeda rūkyti iki 18 metų, o nepradėjusieji rūkyti iki 25 m. – dažniausiai nebepradeda niekada. Taigi, absoliuti dauguma pradeda rūkyti dar nesubrendę ir nesuvokdami rūkymo sukeliamų pasekmių. |
|
daugiau
|
| | | |
 Išsėtinė sklerozė – liga visam gyvenimui, dažniausiai užklumpanti jaunus, darbingus, vaikus auginančius žmones. Šiais laikais pacientai, sergantys išsėtine skleroze, pritaikius jiems efektyvų gydymą, gali gyventi pilnavertį gyvenimą. Tačiau Lietuvoje pacientai, sergantys itin aktyvia recidyvuojančia remituojančia išsėtine skleroze, tokio efektyvaus gydymo, kokį gauna kitose Europos šalyse gyvenantys sergantieji, neturi galimybių gauti – vaistas Fingolimodum (Gilenya), skirtas gydyti būtent tokiai ligos formai, Lietuvoje nėra kompensuojamas. |
|
daugiau
|
| | | |
 Pasaulio sveikatos organizacija skelbia, jog klimato kaita daro vis didesnį poveikį žmonių sveikatai. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, fiksuojami klimato kaitos pokyčiai ir jų padariniai.Remiantis Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (angl. Intergovermental Panel on Climate Change) penktosios sveikatos vertinimo ataskaitos 2013 metų duomenimis, manoma, kad, jei nebus imtasi jokių veiksmų, vidutinė pasaulinė temperatūra per ateinančius dešimtmečius kils, o tai turės įtakos žmonių sveikatai dėl klimato kaitos sukeliamų grėsmių: potvynių, sausros, stipraus lietaus, karščio bangų, miškų gaisrų ir kt. Klimato kaita nėra vien ekonominė ar aplinkosaugos problema, tai taip pat didelis iššūkis sveikatos apsaugos sistemoms. |
|
daugiau
|
| | | |
 Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, Lietuvoje sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) 2014 m. 19-ąją savaitę siekė 41,3 atv./ 10 tūkst. gyventojų. 18-ąją metų savaitę šis sergamumo rodiklis siekė 31,5 atv. /10 tūkst. gyventojų. Pernai tuo pačiu metu bendras Lietuvos sergamumo rodiklis siekė 37,6 atv. /10 tūkst. gyventojų. Palyginus pastarosios savaitės sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklį su 18 savaitės duomenimis, didesnis sergamumas gripu ir ŪVKTI registruotas visose administracinėse teritorijose. |
|
daugiau
|
| | | |
 Atsparios antibiotikams bakterijos plačiai paplitusios visoje planetoje. Tokia išvada daroma pirmojoje pasaulinėje atsparumo antibiotikams apžvalgoje. Lyg to dar būtų maža, ataskaitą ruošusi Pasaulio sveikatos organizacija dar atskleidė, kad nėra standartizuoto vaistams atsparių infekcijų aptikimo ir informacijos platinimo būdo – tam PSO dabar teiks prioritetą. „Jei nesiimsime rimtų žingsnių, kad išvengtume infekcijų ir nepakeisime antibiotikų gaminimo, skyrimo ir naudojimo būdų, pasaulis praras vis daugiau ir daugiau sveikatos palaikymo įrankių ir to pasekmės bus katastrofiškos,“ pažymi Keiji Fukuda, PSO sveikatos saugumo vadovas. |
|
daugiau
|
| | | |
 Pasaulyje žūtys ir sužalojimai dėl kelių eismo įvykių yra itin didelė visuomenės sveikatos problema, turinti tiek socialinių, tiek ekonominių pasekmių. Nesiimant reikalingų priemonių, ji gali turėti neigiamos įtakos šalies vystymuisi. Šios problemos mastas gerai atspindėtas Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau – PSO) 2009 metais parengtoje ataskaitoje apie pasaulio kelių eismo saugą, kurioje apibendrinti 178 šalių duomenys. Dėl šios priežasties Pasaulio kelių eismo saugumo komisija 2009 metais paskelbė Saugaus eismo dekados (toliau – Dekada) 2011–2020 m. veiksmų planą. |
|
daugiau
|
| | | |
 Skendimas yra tokia būklė, kurios metu dėl į plaučius patekusio vandens sutrinka kvėpavimo procesas, dėl ko tampa nebeįmanoma gyvybiškai svarbių dujų apykaita. Skęstančiajam nesuteikus skubios pagalbos, šis praranda sąmonę ir gali mirti dėl deguonies trūkumo. Kuo greičiau skęstančiajam suteikiama pagalba, tuo didesnė tikimybė jį atgaivinti ir išvengti skendimo komplikacijų. |
|
daugiau
|
| | | |
 Jau antri metai Lietuvoje gegužę minimas kiaušidžių vėžio žinomumo mėnuo. Onkologų tikslas – atkreipti dėmesį į šią sunkiai diagnozuojamą ir nelengvai gydomą onkologinę ligą. Kiaušidžių vėžio diagnozę Lietuvoje kasmet išgirsta 400–450 moterų. Lietuvoje kiaušidžių vėžys – ketvirtas pagal dažnumą moterų vėžys, deja, keturioms iš penkių moterų ši liga nustatoma vėlyvųjų – trečios arba ketvirtos – stadijų. Pasak Vilniaus universiteto Onkologijos instituto gydytojo ginekologo onkologo dr. Kastyčio Žilinsko, pasaulyje gana sėkmingai gydomas įvairių moteriškų organų vėžys, tačiau kiaušidžių vėžys – didžiulė problema visur. „Lietuvoje vėlyvosios stadijos kiaušidžių vėžys nustatomas 58 proc. pacienčių, – sako dr. K. Žilinskas. – Ši liga yra antra mirties priežastis tarp onkologinėmis ligomis sergančių moterų. Beje, šia liga dažnai serga jaunos, darbingo amžiaus moterys“. |
|
daugiau
|
| | | |
|
