 Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro specialistai primena, kad vis daugiau laiko praleidžiant gamtoje reikia tinkamai pasirūpinti savo ir augintinio sveikata. Dažniausiai keturkojų su išmatomis platinamos ligos yra toksokarozė, toksoplazmozė ir echinokokozė. 2013 m. iš viso užregistruota 200 šių ligų atvejų. |
|
daugiau
|
|
|
|
|
 Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) įspėja dėl galimo tymų plitimo. Balandžio 2 d. iš Utenos visuomenės sveikatos centro Anykščių skyriaus gautas pranešimas apie laboratoriškai patvirtintą tymų atvejį. Susirgo 55 metų moteris, kovo 11 d. pasijuto blogai, o kovo 12 d. buvo hospitalizuota. Pacientė teigia neturėjusi jokio kontakto su tymais sergančiais asmenimis. Jos skiepijimo būklė nėra žinoma. Tai jau antrasis tymų atvejis šiais metais. |
|
daugiau
|
| | | |
 Vartotojai rinkdamiesi maisto produktus ir etiketėje perskaitę „modifikuotas krakmolas“, dažnai suabejoja, ar verta rinktis tokį gaminį. Mat vyrauja nuomonė, kad tai produktas, kurio sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų (GMO). Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) primena, kad modifikuotas arba pakeistas gaminys neturi nieko bendro su genetiškai modifikuotu produktu. Iš modifikuotų produktų bene dažniausiai maisto pramonėje naudojamas krakmolas. Produktų etiketėje jis dar gal būti žymimas kaip pakeistų savybių krakmolas. |
|
daugiau
|
| | | |
 Tai užburtas ratas. Naujo tyrimo duomenimis, stresas gali sukelti moterų nevaisingumą. Tai galėtų paaiškinti kai kuriuos atvejus, kai porai diagnozuojamas nevaisingumas, nors kokių nors akivaizdžių medicininių priežasčių nerandama. Ilgiau nei įprastai nepastojant, kyla stresas, taigi, problema gali tapti pati save kurstančia. Ryšys tarp kasdienio streso ir nevaisingumo įtartas jau seniai, bet tvirtų įrodymų trūko. Moterims, kurioms taikomas vaisingumą skatinantis gydymas, paprastai patariama vengti streso, bet ne eilinėms pastoti siekiančioms moterims. Vidutiniškai viena iš septynių porų Jungtinėje Karalystėje turi vaisingumo problemų ir iš jų maždaug ketvirčiui nerandama jokios žinomos medicininės priežasties, ir jiems diagnozuojamas „nepaaiškinamas nevaisingumas“. |
|
daugiau
|
| | | |
 Klaipėdoje per pastaruosius metus beliko tik kiek daugiau nei 10-tadalis visiškai sveikų vaikų. Dažniausiai pasitaikantys sveikatos sutrikimai: regėjimo problemos bei skeleto raumenų sistemos sutrikimai. Tokios tyrimo išvados paviešintos praėjusią savaitę Klaipėdoje vykusioje 16-toje tarptautinėje konferencijoje „Išmintinga branda sveikai jaunystei“. Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro direktorė Jūratė Grubliauskienė pristatė Klaipėdos miesto moksleivių sveikatos būklę ir aktreipė dėmesį į dažniausiai pasitaikančius vaikų sveikatos sutrikimus mokykloje. |
|
daugiau
|
| | | |
 Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, Lietuvoje sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) 2014 m. 13-ąją savaitę siekė 73,7 atv./ 10 tūkst. gyventojų. 12-ąją metų savaitę šis sergamumo rodiklis siekė 73,4 atv. /10 tūkst. gyventojų. Pernai tuo pačiu metu bendras Lietuvos sergamumo rodiklis siekė 71,2 atv. /10 tūkst. gyventojų. |
|
daugiau
|
| | | |
 Kovo viduryje Jungtinės Karalystės grožio ir sveikatos naujienų portalai bei savaitraščiai mirgėjo nuo šokiruojančių naujienų: po procedūrų su veido raukšlių užpildais mažiausiai trys pacientai visiškai apako. Šios naujienos paskatino prabilti garsiausius specialistus ir plastikos chirurgus, dirbančius grožio ir kosmetologijos industrijoje. Viena tokių specialisčių – gydytoja Julian De Silva. Julian De Silva pasakoja, jog per visą savo karjerą yra girdėjusi bent apie trisdešimt atvejų, pasibaigusių liūdnai. Pavyzdžiui, po raukšlių užpildymo procedūrų pacientai neteko regėjimo arba kai kuriems tokios procedūros baigėsi infarktu. |
|
daugiau
|
| | | |
 Žaislų sudėtis vis dar yra neįveikiama mįslė daugumai tėvų. Taip yra ne tik dėl to, kad dalis neskaito etikečių ar jų nesupranta, bet dar ir todėl, kad kai kurie žaislai apskritai jų neturi! Vilniuje viešėjusi Elisabeth Ruffinengo iš tarptautinio organizacijų tinklo „Women for Common Future“ (WECF), vienijančio daugiau kaip 100 skirtingų moterų, aplinkosaugos ir sveikatos organizacijų, atvirai pripažįsta, kad norint perskaityti dalį žaislų etikečių reikėtų būti chemiku, nes sudėtyje vardijami komponentai pernelyg sudėtingi, kad juos suprastų paprastas žmogus. |
|
daugiau
|
| | | |
 Kiekvienais metais išsivysčiusiose šalyse suskaičiuojama maždaug milijardas apsinuodijimo maistu atvejų ir milijonai su tuo susijusių mirčių. Patys pažeidžiamiausi maiste slypintiems nuodams yra senyvo amžiaus arba silpną imuninę sistemą turintys žmonės, nėščios moterys, vaikai. Būtent šių grupių žmonės turi ypač stebėti vartojamo maisto sudėtį ir vengti valgyti nuodingus produktus. Vis dėlto kartais net nesusimąstome, kokios nuodingos bakterijos gali slypėti kasdien mūsų vartojamuose produktuose. Tad tinklalapyje lifespan.com siūlome pasiskaityti aprašytas nuodų rūšis ir kitą sykį atidžiau rinktis, ką valgyti pietums ar vakarienei. |
|
daugiau
|
| | | |
 Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojai specialistai pastebi, jog dažnas pacientas, įgijęs nemažai medicinos žinių, skyrus tyrimus ligai diagnozuoti, priekaištauja, kodėl neskiriami populiarūs ir daug informacijos apie organizmo būklę suteikiantys tyrimai: kompiuterinė tomografija ar magnetinio rezonanso tomografija. Gydytojų darbo pagrindinis principas, kurio mokė ir medicinos Tėvas Hipokratas – nepakenkti ligoniui. Jo laikydamiesi gydytojai ragina pasikliauti gydytojo nuomone ir nereikalauti tų tyrimų, kurie gali pakenkti sveikatai. |
|
daugiau
|
| | | |
|
|
|
|
| |
