 Transportas ir judumas yra labai svarbūs mūsų ekonomikai ir visuomenei. Tai esminės šiuolaikinio gyvenimo dalys. Mes esame priklausomi nuo transporto, keliaujame automobiliu, autobusu, traukiniu, pėsčiomis ar dviračiais į darbą, mokymosi vietą, apsipirkti, poilsio vietas. Didėjant transporto priemonių kiekiui, didėja ir jų poveikis aplinkai, įtaka oro kokybei bei klimato kaitai: Europoje transporto priemonių išmetami oro teršalai sudaro ketvirtadalį išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Miestai kenčia nuo oro bei triukšmo taršos, spūsčių, o vis didėjantis poreikis naudotis nuosavu automobiliu tik didina esamas problemas. Dėl susidarančių neišvengiamų spūsčių atsiranda ir ekonominių nuostolių. |
|
daugiau
|
| | | |
 Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (angl. ECDC - the European Centre for Disease Prevention and Control) kartu su Europos maisto saugos tarnyba (angl. EFSA - The European Food Safety Authority) pateikė 2012 m. ataskaitą apie Europos Sąjungos šalių zoonotinių bakterijų, turinčių įtaką žmonėms, gyvūnams ir maisto produktams, antimikrobinį atsparumą (AMA). Salmonella ir Campylobacter bakterijos, dažniausiai sukeliančios maistu plintančias infekcijas, pasižymi dideliu atsparumu įprastoms antimikrobinėms medžiagoms. Nors daugybinis atsparumas ypač svarbioms antimikrobinėms medžiagoms (AM) išlieka žemas ir šių zoonotinių bakterijų sukeltas sunkias infekcijas, daugeliu atvejų, galima gydyti, tačiau kelia nerimą tas faktas, kad yra dažnas AMA. |
|
daugiau
|
| | | |
 Šių metų kovo 22–29 dienomis Lietuvoje pirmą kartą minima Pasaulinė dulos savaitė. Šia proga savo veiklą, tikslus ir vertybes pristato ir pačios dulos, kitaip dar vadinamos gimdyvės padėjėjomis. Nors pasaulyje, įskaitant artimiausias mūsų kaimynes Lenkiją ir Latviją, dulos žinomos jau ne vieneri metai, mūsų šalyje tai vis dar naujiena. Pasak neseniai įkurtos Dulų asociacijos pirminkės Martynos Zaveckienės, dula vadinama moteris, teikianti pagalbą besilaukiančiai moteriai nėštumo, gimdymo metu ir po gimdymo. |
|
daugiau
|
| | | |
 Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) sprendimu kovo 24 d. minima tarptautinė tuberkuliozės (TB) diena. Ji siejama su tuberkuliozės bakterijos atradimo data. Ligos sukėlėją (tuberkuliozės mikobakteriją) 1882 m. kovo 24 d. atrado vokiečių mokslininkas bakteriologas Robertas Kochas. PSO duomenimis, trečdalis pasaulio gyventojų yra užsikrėtę TB mikobakterijomis. Apie milijoną vaikų suserga TB, dešimtadalis jų miršta. Įvairiose pasaulio šalyse 0-14 amžiaus grupės vaikų sergamumas, bei jo priežastys yra skirtingos ir sudaro nuo 3 iki 25 proc. visų TB atvejų skaičiaus. Europoje vaikų sergamumas TB taip pat skiriasi. Rytų Europos šalyse sergamumas gerokai didesnis nei vakarų. Europoje bendras vaikų sergamumas TB kasmet mažėja (nuo 5,5 atv./ 100 tūkst. gyv. 2000 m. iki 4,0 atv. /100 tūkst. gyv. 2011 m.). Vaikai iki 14 m. sudaro apie 5 proc. visų TB atvejų. |
|
daugiau
|
| | | |
 Pastaraisiais metais vis daugiau žmonių, nusprendusių sveikai maitintis arba norintys atsikratyti papildomų kilogramų, vengia glitimo turinčių produktų, kurių sudėtyje yra kviečių, rugių, miežių, avižų, speltos, kamuto ar jų sudedamųjų dalių. Mokslinių tyrimų, patvirtinančių, kad tokia dieta veiksminga, nėra. Tačiau žmonėms, sergantiems celiakija (alerginė reakcija į glitimą), būtina atsisakyti arba labai riboti duonos, sausainių, makaronų ir kitus produktus, kuriuose yra glitimo. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) primena, kad tokie produktai yra specialiai paženklinti. |
|
daugiau
|
| | | |
 Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, Lietuvoje sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) 2014 m. 12-ąją savaitę siekė 73,4 atv./ 10 tūkst. gyventojų. 11-ąją metų savaitę šis sergamumo rodiklis siekė 66,0 atv. /10 tūkst. gyventojų. Pernai tuo pačiu metu bendras Lietuvos sergamumo rodiklis siekė 82,4 atv. /10 tūkst. gyventojų. Palyginus pastarosios savaitės sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklį su 11 savaitės duomenimis, didesnis sergamumas gripu ir ŪVKTI registruotas visose administracinėse teritorijose, išskyrus Alytaus administracinę teritoriją. |
|
daugiau
|
| | | |
 Pasaulio sveikatos organizacija įspėja: didžiulis antibiotikų vartojimas skatina spartų bakterijų atsparumo antibiotikams vystymąsi. Antibiotikams tapus ne tokiems veiksmingiems, atrodytų gana lengvai išgydomos ligos gali tapti vėl mirtinos. Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) apie 80 proc. visų suvartojamų antibiotikų nukeliauja į gyvulių fermas. Kitų valstybių statistika ne tokia dramatiška, tačiau tendencijos panašios. Kiek ir kaip naudojama antibiotikų gyvulininkystės sektoriuje Lietuvoje, domisi GRYNAS.lt žurnalistai. |
|
daugiau
|
| | | |
 Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, kad kovo 24-ąją Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) sprendimu minima Pasaulio tuberkuliozės diena. Ji skirta informuoti planetos gyventojus apie šią pavojingą ligą. PSO ragina susivienyti kovai su tuberkulioze, ypač laiku išaiškinant visus tuberkuliozės atvejus. Būtina padaryti viską, kad tuberkuliozė būtų visiškai likviduota. Šiandien ji išgydoma ir niekas XXI amžiuje neturėtų mirti nuo šios ligos. Manoma, kad Europoje kasdien tuberkulioze suserga maždaug 1000 žmonių. |
|
daugiau
|
| | | |
 Artėjant pasaulinei tuberkuliozės dienai (kovo 24-ąjai) Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (toliau – ULAC) primena, kad Europos regione tuberkuliozė – dažniausias AIDS žymintis susirgimas tarp suaugusių asmenų. Pernai Lietuvoje tuberkulioze susirgo puse ŽIV infekuotų asmenų, kuriems nustatytas AIDS. Prieš porą metų tokių asmenų buvo mažiau – apie trečdalis. ES šalyse šis rodiklis 2012 metais buvo žemesnis ir siekė 10,3 procentus. Be to, bendra ES šalyse šio rodiklio tendencija yra mažėjanti. Tačiau Rytų Europos šalyse ŽIV ir tuberkuliozės dvigubos infekcijos atvejų daugėja. |
|
daugiau
|
| | | |
|
Kasmet pasaulyje diagnozuojama daugiau nei milijonas piktybinių krūties navikų – tai dažniausia moterų mirčių nuo vėžio priežastis. Net ir žinodamos, kad ankstyva krūties vėžio diagnostika lemia gerus gydymo rezultatus, profilaktiškai pasitikrinti ateina tik kas trečia. Mėnesį „La Crepe“ restoranuose truksianti socialinė akcija „Rožinis grožio kąsnelis“, renkanti lėšas Vilniaus universiteto onkologijos institutui, per daugiau nei dvi savaites specialiu ženklu pažymėtų patiekalų pardavė už 34 tūkst. litų.
