Smarkiai atšalus orams daug mamų atsisako bet kokio vaiko vedžiojimo lauke. Pastaruoju metu man neretai tenka išgirsti: „Mes jau kokias penkias dienas nebuvome lauke, bet aš nematau tame nieko blogo. Juolab kad vaikas slogavo ir kosėjo, tai nėra jokio reikalo jam eiti į lauką“. Nereikia bijoti šalto oro – jis grūdina vaiką, stiprina jo organizmą, imuninę sistemą. Net jei po kokio ilgesnio pasivaikščiojimo vaikas grįš su snargliuku – tai irgi naudinga jo imunitetui. |
daugiau
|
| | | |
Esame įpratę, kad rūpestis žmonių sveikata seimo narių tarpe yra neretai apsimestinis, veikla prasideda ir baigiasi konferencijomis, apskritais stalais, stažuotėmis ir lozungais. O kai reikia priimti kokius nors svarbius įstatymus, dairomasi ką pasakys partijos rėmėjai: alkoholio, maisto pramonės ir farmacijos įmonės ar jų atstovai – lobistai, kurie visada turi „protingus“ argumentus įstatymų leidėjams. Tie argumentai, savaime suprantama, naudingi verslui, bet ne žmonėms. Tačiau apie tai kitą kartą… |
daugiau
|
| | | |
Žiemą aptingstame, nelyginant kokios poliarinės meškos: rečiau judame, daugiau valgome riebaus ir saldaus maisto, ilgiau vartomės lovoje rytais ar susisupę į pledą vakarus leidžiame prie televizoriaus ekrano. Tačiau kai kuriems mūsų žiema – itin laukiamas metas. Slidinėjimas žiemos kurortuose, išvykos miškan pasimėtyti sniego gniūžtėmis, smagus pasivartymas sniego kupste po pirties, rogės, pačiūžos ir taip toliau… Natūralu, kad šaltuoju laikotarpiu padaugėja traumų, sveikatos sutrikimų – štai neseniai nustatyta, jog žiemą padidėja ir mirtingumas nuo širdies bei kraujagyslių ligų. Tad kokie pavojai kelia didžiausią grėsmę? |
daugiau
|
| | | |
Reikia pasidžiaugti, kad Lietuvos gydymo įstaigos dabar yra kur kas geriau apsirūpinusios brangiais medicinos prietaisais, reikalingais įvairiems tyrimams atlikti. Šalies gydymo įstaigose stovi nauji kompiuteriniai, magnetinio rezonanso tomografai, ultragarsiniai prietaisai, diagnostinė rentgeno įranga, angiografai, gama kameros ir kiti prietaisai. Atrodytų, turėdamos brangios aparatūros, gydymo įstaigos turėtų užtikrinti jų prieinamumą kiekvienam pacientui, kuriam Konstitucija garantuoja nemokamą gydymą. Deja, situacija visiškai kitokia. |
daugiau
|
| | | |
Šaltuoju metų laikotarpiu, kai daug laiko praleidžiama uždarose patalpose, gali pradėti plisti niežai, t. y odos liga, kurią sukelia smulkios niežinės erkės. Šiai ligai būdingas stiprus odos niežėjimas, bėrimas papulėmis ar pūslelėmis tipinėse kūno vietose. Niežai plinta tiesioginio sąlyčio (nuo odos ant odos) su sergančiu žmogumi metu arba per užkrėstus erkėmis daiktus. Panevėžio visuomenės sveikatos centro (toliau - Centras) duomenimis, 2013 metais Panevėžio apskrityje sergamumas niežais siekė 9,61 atvejo/10 000 gyventojų, kur buvo užregistruotas 231 susirgimas, tuo tarpu 2012 metais sergamumas šia liga buvo mažesnis ir siekė 7,6 atvejo/10 000 gyventojų (187 susirgimai niežais). |
daugiau
|
| | | |
Viena moteris pasakojo, kad grįžusi su šeima po žiemos atostogų, ant savo ir sūnelio kūno pastebėjo raudonus taškelius, kurie kaip vėliau paaiškėjo, atsirado dėl blakių įkandimo. Kenkėjų kontrolės ekspertai pasakoja, kad šiuo metu blakių problema labai aktuali ir keliaujantiems pataria imtis prevencinių priemonių. Blakės – lagaminuose ir siuntiniuose Priežastis, kodėl daugėja nusiskundimų blakėmis, aiškina biologas Liutauras Grigaliūnas. Pasak jo, pastaruoju metu vyksta intensyvus žmonių migravimas iš Lietuvos į vakarų Europos šalis ir atgal, kur su blakių problema kovojama jau ne vienerius metus. |
daugiau
|
| | | |
Ne vienerius metus užsienio mokslininkų atliekami tyrimai patvirtina, kad maistui auginamus gyvūnus šeriant genetiškai modifikuotais (GM) pašarais, nei jų mėsoje, nei audiniuose ar kraujyje, genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) nelieka. Lietuvos mokslininkų atlikti paukštienos, gyvulių mėsos, kiaušinių tyrimai patvirtina, kad šiuose produktuose augalų genetinės modifikacijos neaptinkama. Gyvūninės kilmės produktuose GMO nerasta Visuomenėje sklandančios kalbos, kad Lietuvoje auginami gyvuliai šeriami vien tik GM pašarais, todėl GMO patenka kone į visus gyvūninės kilmės produktus, tėra vienas iš daugelio šiuolaikinę maisto pramonę gaubiančių mitų. |
daugiau
|
| | | |
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, Lietuvoje sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) 2014 m. 4-ąją savaitę siekė 64,3 atv./ 10 tūkst. gyventojų. 3-ąją metų savaitę šis sergamumo rodiklis siekė 51,2 atv. /10 tūkst. gyventojų. Pernai tuo pačiu metu bendras Lietuvos sergamumo rodiklis siekė 138,4 atv. /10 tūkst. gyventojų. Palyginus pastarosios savaitės sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklį su 3 savaitės duomenimis, didesnis sergamumas gripu ir ŪVKTI registruotas visose administracinėse teritorijose. |
daugiau
|
| | | |
Afrikinį kiaulių marą (toliau - AKM) sukelia Asfarviridae šeimos Asfivirus rūšiai priskiriamas DNR virusas su apvalkalu. AKM viruso štamai skiriasi virulentiškumu, nors būna įvairių serotipų. Virusas labai atsparus žemai temperatūrai. Šis sukėlėjas aptinkamas Ornithodorus genties erkėse, tačiau šios erkės Lietuvoje nesiveisia. AKM – ypač pavojinga virusinė naminių kiaulių ir šernų liga. AKM serga kiaulės, šernai ir laukinės kiaulės. Žmonės šia liga neužsikrečia. |
daugiau
|
| | | |
|