 Neįprastos žiemos darganos virusams plisti yra palankesnės nei dideli šalčiai, perspėja gydytojai ir vaistininkai. Anot jų, esant drėgniems orams, rizika susirgti viršutinių kvėpavimo takų ligomis padidėja. Tai patvirtina Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenys bei pastaruoju metu vaistinėse išaugę antivirusinių preparatų pardavimai. |
|
daugiau
|
|
|
|
|
 Šiuos metus Sveikatos apsaugos ministerija pradėjo nuo pernykščių pažadų įgyvendinimo. Metų pabaigoje ministras V. Andriukaitis tikino, kad keis receptų išrašymo tvarką – medikai lėtinėmis ligomis sergantiesiems nuolat vartojamus medikamentus galės išrašyti šešiems mėnesiams. Ši tvarka jau įsigaliojo. Kokia iš to nauda pacientams, medikams ir valstybės biudžetui? |
|
daugiau
|
| | | |
 Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) ragina žmones aktyviau dalyvauti Lietuvoje vykdomose prevencinėse programose ir nemokamai pasitikrinti sveikatą. Nepaisant to, kad jose dalyvauti ir gauti profesionalių medikų įvertinimą apie sveikatos būklę nieko nekainuoja, vis tik tai daroma vangiai. VLK kviečia žmones nebūti abejingais savo sveikatai ir išnaudoti visas valstybės siūlomas galimybes nemokamai ją išsitirti. Už paslaugas, kurios suteikiamos pagal šiuo metu Lietuvoje vykdomas 6 prevencines programas, žmogui nereikia mokėti, nes jos kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis. |
|
daugiau
|
| | | |
 Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, 2014 m. 1 sav. (gruodžio 30 – sausio 5 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis 32,6 atv./10 tūkst. gyventojų. Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šių metų 1 savaitę registruotas Utenos administracinėje teritorijoje, o didžiausias – Vilniaus administracinėje teritorijoje. Palyginus pastarosios savaitės sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklį su 52 savaitės duomenimis, didesnis sergamumas gripu ir ŪVKTI registruotas visose administracinėse teritorijose. Tačiau tai galėtų būti siejama su šventiniu laikotarpiu, kurio metu galimai mažiau gyventojų kreipėsi medicininės pagalbos. |
|
daugiau
|
| | | |
 Pasiutligė yra virusinė zonootinė liga, registruojama daugiau nei 150 pasaulio šalių. Virusas infekciją gali sukelti tiek laukiniams, tiek naminiams gyvūnams. Žmonės pasiutlige užsikrečia, kai jiems įkanda, įdreskia ar apseilėja sergantis naminis ar laukinis gyvūnas ir su gyvūno seilėmis pasiutligės virusas patenka į žaizdą.1 Pirmieji pasiutligės simptomai yra panašūs į gripą: karščiavimas, galvos skausmas, didelis silpnumas.
|
|
daugiau
|
| | | |
 Nuo sausio 1-os dienos Vilniuje uždrausta rūkyti viešojo transporto stotelėse. Rūkalių tabako dūmų nepakenčiantys sostinės gyventojai nori dar daugiau - jie reikalauja, kad rūkyti būtų draudžiama ir daugiabučių namų balkonuose. Vilniaus miesto savivaldybė savo ruožtu teigia, kad planuojama plėsti nerūkymo zonas, tačiau šiose zonose GRYNAS.lt žurnalisto sutikti dūmu besimėgaujantys pažeidėjai į jiems nepalankias iniciatyvas numoja ranka, sakydami, kad ir toliau rūkys ten, kur jiems patinka. |
|
daugiau
|
| | | |
 Beveik 70 proc. lietuvių mano, kad turintys psichikos sutrikimų asmenys yra pavojingi. Pernai Žmogaus teisių stebėjimo instituto užsakymu atliktame visuomenės nuomonės tyrime psichikos sutrikimų turintys asmenys yra įvardyti kaip labiausiai diskriminuojama visuomenės grupė mūsų šalyje. VšĮ „Psichikos sveikatos perspektyvos“ vadovė Karilė Levickaitė įsitikinusi, jog šių asmenų diskriminacija prasideda nuo juos pavadinti vartojamų sąvokų ir baigiasi teisiniuose dokumentuose. Pradėti reikia nuo sąvokų
„Labai svarbu išsiaiškinti vartojamas sąvokas: psichikos sveikata yra emocinis ir dvasinis atsparumas, kuris leidžia patirti džiaugsmą ir ištverti skausmą, nusivylimą, liūdesį. |
|
daugiau
|
| | | |
 Šiandien jau niekam nekyla noras prieštarauti išgirdus teiginį, jog mūsų gera savijauta priklauso nuo subalansuotos mitybos ir produktų maistinės vertės. Nors žmonių mitybos įpročiai ir poveikis organizmui priklauso nuo vartojamo maisto įvairovės, tačiau gali skirtis, atsižvelgiant į lytį. Puikus pavyzdys šioje situacijoje yra riebalai, kurių poreikis vyrams ir moterims yra nevienodas. Lina Viniarskaitė, privačios ligoninės ir poliklinikos „Kardiolita“ gydytoja dietologė primena, kad moters ir vyro mitybos ypatumai pagrįsti skirtingu energijos poreikiu. Natūralu, kad vyrai, dėl aktyvesnio gyvenimo būdo, didesnio ūgio, kūno svorio bei raumenų kiekio, sunaudoja daugiau energijos nei moterys, todėl jiems yra būtinas didesnis maisto medžiagų kiekis. |
|
daugiau
|
| | | |
 Sveikuoliai sausio 1 dieną tradiciškai pasikrikštijo atviruose telkiniuose – jūroje, ežeruose, upėse. Šiais metais ilgėdamiesi sniego ir ledų ant vandens, kai kas net šaldytuvus atsivežė į maudynes. Sausio 1 d. solidarizuojamasi su kitų šalių žiemos maudynių mėgėjais. Didelės maudynės nėra organizuojamos, bet kiekvienas niurkteli į vandenį savo vietovėje. 2013-ieji buvo paskelbti Sveikatingumo metais. Duotas startas tęsiamas: 2014-uosius Lietuvos sveikuolių sąjunga paskelbė Sveikos šeimos metais. LR Seimas vėliau kiek siauresne prasme paskelbė – Vaikų sveikatos metais. Žmonių, atkreipiančių reikiamą dėmesį į sveikatos tausojimo ir stiprinimo svarbą, vis daugėja. |
|
daugiau
|
| | | |
 Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, Lietuvoje sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) 52-ąją šių metų savaitę siekė 24,4 atv./ 10 tūkst. gyventojų. Palyginus pastarosios savaitės sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklį su 51 savaitės duomenimis, mažesnis sergamumas gripu ir ŪVKTI registruotas visose administracinėse teritorijose. Nuo 2013 m. 40 sav. pradėti rinkti duomenys apie dėl gripo hospitalizuotus asmenis. 52-ąją metų savaitę visoje Lietuvoje dėl gripo hospitalizuoti 7 asmenys, 3 iš jų vaikai iki 2 m. amžiaus, 4 - 2-17 m. amžiaus. |
|
daugiau
|
| | | |
|
|
|
|
| |
