 Išleidusiems į mokyklą savo vaikus, tėvams rūpi ne tik jų ugdymas ir saugumas, bet ir tai, kas mokykloje, atėjus pietų metui, atsidurs jų lėkštėse. Tuo pagaliau susirūpino ir Vyriausybė, pasiūliusi nemokamam mokinių maitinimo finansavimui skiriamas lėšas padidinti 10 proc. Žingsnis, žinoma, gražus ir girtinas, tik kyla klausimas, ar šis padidinimas pasieks mokinių lėkštes. Ar tie keli litai, papildomai skirti įsigyti mokinių pietums reikalingų produktų, išspręs susikaupusias ir įsisenėjusias bėdas? O bėdų čia šiandien iš tiesų esama daug ir labai rimtų. Sveikatos apsaugos ministro patvirtintame mokinių maitinimo organizavimo bendrojo lavinimo mokyklose tvarkos apraše numatyta, kiek ir kokių produktų reikia, kad mokinys gautų šviežius, sveikus ir maistingus pietus ar pusryčius. Iš pirmo žvilgsnio – viskas nurodyta gana aiškiai ir detaliai. |
|
daugiau
|
|
 Tokiu pavadinimu Tarptautinės neįgaliųjų žmonių dienos proga Seime buvo surengta spaudos konferencija. Joje dalyvavo Seimo nariai Rima Baškienė, Rimantė Šalaševičiūtė, Povilas Urbšys, labdaros ir paramos fondas „Algojimas“ įkūrėja ir vadovė Aušra Stančikienė, Spina bifida ir hidrocefalija sergančių vaikų asociacijos steigėja Rūta Udraitė-Mikalauskienė ir asociacijos „Kitoks vaikas“ atstovas Audrius Morkūnas. Labdaros ir paramos fondo „Algojimas“ vadovė A. Stančikienė atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje auga 38 580 neįgalieji vaikai, apie 7 tūkst. neįgaliųjų vaikų negauna ugdymo paslaugų. Jos teigimu, statistika, kuria disponuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, nėra tiksli, o Neįgaliųjų reikalų departamento vykdomose programose atskirai turėtų būti vertinami projektai, kurių įgyvendinimas siejamas su negalią turinčiais vaikais. Būtinas didesnis tarpžinybinis koordinavimas. |
|
daugiau
|
| | | |
 Manoma, jog Lietuvoje gyvena 300 tūkst. moterų, kurias vargina vienoks ar kitoks šlapimo nelaikymas. Pasaulinė statistika teigia, kad šlapimo nelaiko kas 5-6 gimdžiusi moteris. Būtent nėštumas ir gimdymas tampa didžiausiu iššūkiu, su kuriuo neretai moterys nesugeba susidoroti. Prireikia net penkerių metų, kol jos išdrįsta prisipažinti, kad turi šią problemą. Liga su socialiniu šleifu
Sveikatos žurnalistų asociacija ne pirmą kartą atkreipia dėmesį į sveikatos sutrikimą, kuris turi didelę įtaką socialiniam žmogaus gyvenimui, jo pasitikėjimui savimi, jo gyvenimo kokybei. „Sveikatos žurnalistų asociacija jau analizavo, kaip šlapinimosi sutrikimai veikia vyresnio amžiaus žmonių gyvenimą, kokią įtaką jie daro seksualiniams santykiams. |
|
daugiau
|
| | | |
 Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, 2013 m. lapkričio 28 d. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo Infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninėje 33 metų vyrui diagnozuota trečiadienė maliarija. Epidemiologinio tyrimo metu nustatyta, kad ligonis 24 dienas keliavo po Indoneziją. Į Lietuvą grįžo š.m. lapkričio 2 dieną. Maliarijos profilaktikai vaistų nevartojo. Lapkričio 21 d. ligonis pradėjo karščiuoti, atsirado šaltkrėtis. Įtarus maliariją, ligonis paguldytas į Vilniaus infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninę, kur atlikus kraujo tyrimus rasti maliarijos sukėlėjai (P.vivax). Pradėtas specifinis gydymas.
|
|
daugiau
|
| | | |
 Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, Lietuvoje sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) 48-ąją šių metų savaitę siekė 54,0 atv./ 10 tūkst. gyventojų. 47-ąją metų savaitę šis sergamumo rodiklis siekė 50,5 atv. / 10 tūkst. gyventojų. Pernai tuo pačiu metu bendras Lietuvos sergamumo rodiklis buvo panašus ir siekė 53,1 atv. /10 tūkst. gyventojų. Palyginus pastarosios savaitės sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklį su 47 savaitės duomenimis, didesnis sergamumas gripu ir ŪVKTI registruotas Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio ir Vilniaus administracinėse teritorijose. 48-ąją metų savaitę visoje Lietuvoje dėl gripo į ligoninę paguldyti 3 asmenys, 1 iš jų iki 2 m.; 2 - 2-17 metų. |
|
daugiau
|
| | | |
 Sveikatos apsaugos viceministrės dr. Jadvygos Zinkevičiūtės vadovaujamos darbo grupės Odontologijos veiklai nagrinėti posėdyje buvo sprendžiami dantų protezavimo paslaugos, kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, prieinamumo gerinimo klausimai, ypač didelį dėmesį skiriant vaikams. Posėdyje dalyvavo Lietuvos Respublikos odontologų rūmų, Valstybinės ligonių kasos, Vilniaus teritorinės ligonių kasos ir kt. atstovai. Kaip pabrėžė darbo grupės vadovė J. Zinkevičiūtė, vaikų sveikata yra sveikatos politikos prioritetas, todėl investicijos į ją yra ir investicijos į valstybės ateitį. „Šiandien rūpindamiesi vaikų sveikata mes sudarom galimybes augti sveikoms, harmoningoms asmenybėms. Ne tik estetiniam vaizdui, bet ir fizinei vaikų sveikatai labai svarbūs yra sveiki dantys. Deja, kol kas labai džiaugtis vaikų dantų būkle negalime“, – sakė J. Zinkevičiūtė. |
|
daugiau
|
| | | |
|
 Po dienos šurmulio grimstame į palaimingą nakties poilsį, kad rytą kupini naujų jėgų tęstume pradėtus darbus. Deja, vis didėjanti migdomųjų vaistų paklausa byloja, kad žmones kamuoja nemiga. Taigi opusis klausimas: kodėl nemiegame naktimis? Žinoma, jei bent kelias naktis neišsimiegame, besikaupiantis nuovargis verčia ieškoti pagalbos. Tradicinis gydytojas būtinai pasiteiraus apie dienos režimą, stresinius faktorius, išgertų kavos puodelių kiekį, kiek laiko leidžiate gamtoje. Ir ne be reikalo. Chaotiškas dienos ritmas, alkoholis, nikotinas, be saiko gurkšnojama kava išderina visus natūralius bioritmus, o jei dar visai nebūname gamtoje – tik ir lauk bėdos. Taigi gydytojai pataria keisti gyvenimo būdą. Jei tai nepadeda, skiriami homeopatiniai ar žoliniai preparatai nervų sistemai raminti.
|
|
daugiau
|
| | | |
 Lietuvių mitybos įpročius tyrinėjantis prof. Rimantas Stukas kategoriškas – nors ir gyvename šiaurėje, čia reikėtų valgyti riebiau, tačiau lietuviai maitinasi lyg gyventų Arktyje. Paskutinę lapkričio savaitę pasaulyje kalbėta apie infarktą. Mums pasidžiaugti nėra kuo – mirtingumas šalyje didelis. Kas antram lietuviui nustatomas per didelis cholesterolio kiekis, o tai viena iš rizikų patirti infarktą. Mitybos įpročiai širdies ligų išsivystyme vaidina svarbų vaidmenį. Medikai nepaliauja kartoti – mirštame dėl savo netinkamų mitybos įpročių. Ir labiausiai dėl nesveiko pomėgio valgyti sviestą. |
|
daugiau
|
| | | |
|
 Mielieji,
Jau nedaug laiko beliko iki gražiausių metų švenčių, kuomet jaukiuose namuose susirenka visa šeima, užsuka artimiausi bičiuliai. Šiame nesibaigiančių darbų ir rūpesčių maratone priminkite artimiesiems, kad dabar geriausias metas skirti laiko sau ir pasirūpinti sveikata, kuri yra svarbiausias mūsų turtas. Padovanokite jiems klinikos dovanų kuponus, galiojančius visoms paslaugoms. Juk taip gera dovanoti gerą savijautą ir puikią nuotaiką!
|
|
daugiau
|
| | | |
 Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros (VU MF AHA) registre – 37 žmonės, parašę sutikimą po mirties dovanoti savo kūną anatomijos studijoms. Palyginimui Olandijoje, kai kuriuose universitetuose – virš 1000. Šis skaičius yra bent keliasdešimt kartų didesnis. „Tobulėjant technologijoms, vis daugiau dalykų galime išmokti iš kompiuterinių simuliacijų, tačiau nei kompiuteris, nei patys tikroviškiausi muliažai niekada neatstos tikro kūno studijavimo“, – teigia VU MF Mokslo ir doktorantūros reikalų prodekanė, AHA katedros vedėja prof. dr. Janina Tutkuvienė. Esant tokiai padėčiai, iškyla problema: fakultete studentų, besimokančių anatomijos, yra bemaž 300 (neskaičiuojant rezidentų ar specialistų, norinčių patobulinti įgūdžius), tačiau dėl kūnų trūkumo galimybė preparuoti tenka vos dešimtadaliui. |
|
daugiau
|
| | | |
|
