|
 Mielieji,
Jau nedaug laiko beliko iki gražiausių metų švenčių, kuomet jaukiuose namuose susirenka visa šeima, užsuka artimiausi bičiuliai. Šiame nesibaigiančių darbų ir rūpesčių maratone priminkite artimiesiems, kad dabar geriausias metas skirti laiko sau ir pasirūpinti sveikata, kuri yra svarbiausias mūsų turtas. Padovanokite jiems klinikos dovanų kuponus, galiojančius visoms paslaugoms. Juk taip gera dovanoti gerą savijautą ir puikią nuotaiką!
|
|
daugiau
|
| | | |
 Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros (VU MF AHA) registre – 37 žmonės, parašę sutikimą po mirties dovanoti savo kūną anatomijos studijoms. Palyginimui Olandijoje, kai kuriuose universitetuose – virš 1000. Šis skaičius yra bent keliasdešimt kartų didesnis. „Tobulėjant technologijoms, vis daugiau dalykų galime išmokti iš kompiuterinių simuliacijų, tačiau nei kompiuteris, nei patys tikroviškiausi muliažai niekada neatstos tikro kūno studijavimo“, – teigia VU MF Mokslo ir doktorantūros reikalų prodekanė, AHA katedros vedėja prof. dr. Janina Tutkuvienė. Esant tokiai padėčiai, iškyla problema: fakultete studentų, besimokančių anatomijos, yra bemaž 300 (neskaičiuojant rezidentų ar specialistų, norinčių patobulinti įgūdžius), tačiau dėl kūnų trūkumo galimybė preparuoti tenka vos dešimtadaliui. |
|
daugiau
|
| | | |
 Lietuvos vyrai vis dar atsainiai žvelgia į savo sveikatą, o apsilankymas pas urologą jiems dažnai prilygsta košmarui. Dėl to prostatos vėžys mūsų šalyje kasmet pasiglemžia daugiau pusę tūkstančio stipriosios lyties atstovų gyvybių. Visgi situacija pamažu kinta, o prie to prisideda ir tokios iniciatyvos kaip „Movember“. Idėja gimė Australijos bare
Žodis „Movember“ yra sudarytas iš dviejų angliškų žodžių – „Moustache“ ( liet. – ūsai) ir „November“ (liet. – lapkritis). Jį 2003 m. viename Australijos miesto Melburno bare sugalvojo būrys bičiulių, nusprendusių įkurti forumą, kuris propaguotų vyrišką fizinę ir psichinę sveikatą. |
|
daugiau
|
| | | |
 Dažniausiai su pomidorais siejamas stiprus antioksidantas likopenas gali žymiai sumažinti kraujospūdį, ypač žmonėms, kurių kraujospūdis padidėjęs nesmarkiai. Kinijos Soochow universiteto mokslininkai atliko anksčiau paskelbtų tyrimų metaanalizę ir nustatė, kad kasdien vartojant iki 12 miligramų likopeno, sumažėjo tiriamųjų sistolinis (didžiausias) kraujospūdis, tačiau įtakos diastoliniam (mažiausiam) kraujospūdžiui nepastebėta. Tyrimo ataskaitą pasklebė žurnalas „Nutrients“, praneša nutraingredients.com. „Hipertenzija yra dažna tarp suaugusių žmonių, ir tai yra našta tiek individams, tiek ir visuomenei. Kadangi kraujospūdį mažinantys vaistai turi šalutinį poveikį, dabar populiarėja mitybos sureguliavimas. |
|
daugiau
|
| | | |
 Šlapimo nelaikymo problema radikaliai pakeičia kiekvieno su tuo susidūrusio žmogaus gyvenimą. Kitaip dar vadinamas inkontinencija, šlapimo nelaikymas vargina apie 300 tūkst. žmonių Lietuvoje. Pusė jų niekada neprabyla šia tema. Motery snelaiko šlapimo du kartus dažniau nei vyrai, tačiau pastarųjų problema yra sunkiau gydoma nei moterų. Viešojoje erdvėje apie šlapimo nelaikymą beveik nekalbama, todėl su tuo susidūrę žmonės tik laikui bėgant supranta, kaip nesprendžiant bėdos kenčia jų gyvenimo kokybė. |
|
daugiau
|
| | | |
 Kodėl vieni šokoladai kainuoja 0,79 Lt, o kiti – net kelis kartus daugiau, nors jų sudėtis ir nėra labai skirtinga? Ir kodėl gamintojai ne visada pažymi šokolado sudėtyje esančius genetiškai modifikuotus ingredientus? Atsakymų į šiuos ir kitus klausimus ieškojo Alytaus Putinų gimnazijos moksleiviai, lapkričio 21 d. dalyvavę Lietuvos vartotojų instituto organizuotuose atsakingo vartojimo mokymuose. Daugiausiai diskusijų tarp mokymų dalyvių sukėlė gimnazistų atliktas trijose skirtingose šalyse – Bulgarijoje, Lenkijoje ir Lietuvoje – pagaminto šokolado etikečių tyrimas. Apibendrindami savo pristatymą moksleiviai teigė, kad analizuoti šokolado sudėtį svarbu, nes produkto kokybė nebūtinai priklauso nuo prekės kainos ar ją lemiančio firminio ženklo. |
|
daugiau
|
| | | |
 Iki šiol buvo neaišku, ar vitaminas D nėštumo metu turi įtakos vaiko kaulų būklei ir vystymuisi po gimimo. Neseniai paskelbti ilgai trukusio prospektyvinio tyrimo duomenys parodė, kad šis efektas užtrunka iki 20 metų amžiaus ir yra reikšmingas. Tiesioginė proporcija
Australijoje atliktas kohortinis tyrimas įtraukė 341 moteris ir jų vaikus. Moterims 18-ą nėštumo savaitę buvo atliktas vitamino D koncentracijos tyrimas kraujyje. Gimę vaikai stebėti iki 20 metų amžiaus, kuomet buvo ištirtas jų kaulų tankis. Statistiškai buvo atmesti visi įtaką galėję turėti faktoriai, tokie kaip metų laikas, tiriamųjų kūno masė, dietos įpročiai ir t. t. |
|
daugiau
|
| | | |
 Prostatos vėžiu sergančių vyrų, kurie valgė mažai riebalų turintį maistą ir vartojo žuvų taukus, tikimybė susirgti pakartotinai buvo mažesnė. Jų kraujyje buvo mažiau uždegimą sukeliančių medžiagų, o ląstelių dauginimosi ciklas buvo lėtesnis palyginti su vyrais, kurie vartojo vakariečiams įprastą maistą. Lėtesnis ląstelių dauginimosi ciklas reiškia, kad tokiems ligoniams buvo mažesnė tikimybė, kad vėžys pasikartos ir bus agresyvus, teigia JAV atlikto tyrimo autoriai. Tyrimo ataskaitą paskelbė Amerikos vėžio tyrimo draugijos žurnalas „Cancer Prevention Research“, praneša sciencedaily.com. |
|
daugiau
|
| | | |
 Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, Lietuvoje sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) 47-ąją šių metų savaitę siekė 50,5 atv./ 10 tūkst. gyventojų. 46-ąją metų savaitę šis sergamumo rodiklis siekė 46,7 atv. /10 tūkst. gyventojų. Pernai tuo pačiu metu bendras Lietuvos sergamumo rodiklis buvo panašus ir siekė 51,2 atv. /10 tūkst. gyventojų. Palyginus pastarosios savaitės sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklį su 46 savaitės duomenimis, didesnis sergamumas gripu ir ŪVKTI registruotas visose Lietuvos administracinėse teritorijose. 47-ąją metų savaitę visoje Lietuvoje dėl gripo į ligoninę paguldyta 10 asmenų, 4 iš jų iki 2 m.; 6 - 2-17 metų. |
|
daugiau
|
| | | |
|
Lietuvių mitybos įpročius tyrinėjantis prof. Rimantas Stukas kategoriškas – nors ir gyvename šiaurėje, čia reikėtų valgyti riebiau, tačiau lietuviai maitinasi lyg gyventų Arktyje. Paskutinę lapkričio savaitę pasaulyje kalbėta apie infarktą. Mums pasidžiaugti nėra kuo – mirtingumas šalyje didelis. Kas antram lietuviui nustatomas per didelis cholesterolio kiekis, o tai viena iš rizikų patirti infarktą. Mitybos įpročiai širdies ligų išsivystyme vaidina svarbų vaidmenį. Medikai nepaliauja kartoti – mirštame dėl savo netinkamų mitybos įpročių. Ir labiausiai dėl nesveiko pomėgio valgyti sviestą.
